Jeigu britų „Financial Times“ turi tikrą informaciją, kad dviejų prezidentų V. Zelenskio ir D. Trumpo pokalbis praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose buvo toks įtemptas, kad nuo stalo lėkė net karinių veiksmų Ukrainoje žemėlapiai, o Jungtinių Valstijų prezidentas ne kartą ir riebiai pasisakė, tai rodo, kad Rusijos prezidentas V. Putinas šiame etape vėl pasiekė savo tikslą: dar kartą įvarė kaištį tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Visi matėme optimizmu nešviečiantį V. Zelenskio veidą po šio susitikimo ir, matyt, kad ne D. Trumpo sprendimas po pokalbio telefonu su V. Putinu neduoti dabar Ukrainai toliašaudžių raketų „Tomahawk“ yra esminė priežastis.
Maža viltis tų, kurie tiki, kad prezidentui D. Trumpui svarbi geopolitika, o kaip jos sudėtinė dalis, ir pažaboti Rusijos ambicijas Ukrainoje, bendrai Europos regione, po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo Baltuosiuose rūmuose vėl užgeso.
Tačiau reikia pažiūrėti į svarbiausius prezidento D. Trumpo interesus, kai kalbame apie galimą Rusijos karo Ukrainoje sustabdymą, kad eilinį kartą nenusiviltume.
Jeigu kalbame apie geopolitiką, svarbiausias D. Trumpo interesas yra ne Ukraina ir ne Rusija, o tai, kaip sustabdyti Kiniją. Be to, geopolitinis interesas – rasti santykių balansą tarp Izraelio ir turtingų arabų kraštų. Trečia, užtikrinti Vašingtono dominavimą Vakarų pusrutulyje.
Visa kita tarnauja tik šiems pagrindiniams tikslams. D. Trumpas iš paskutiniųjų tikisi, kad Putinas sutiks bent laikytis neutralios pozicijos Amerikos konfrontacijoje su Kinija. Nors tai yra tuščios viltys, bet tai netrukdo V. Putinui manipuliuoti D. Trumpu. Net tada, kai D. Trumpas ant V. Putino lyg ir užpyksta.
Rusija perkando D. Trumpo interesus ir suprato, kad jam svarbu dar du dalykai: tai komercinė geopolitika (prašau nepainioti su geoekonomika, kuri būdinga ir kitoms šalims) ir nuolatinis pataikavimas D. Trumpui, atsižvelgiant į jo tikėjimą, kad jis yra pats genialiausias. Ir, aišku, geresnis už savo pirmtaką demokratą Joe Bideną.
Komercinės geopolitikos interesai, kaip D. Trumpas tai supranta, reiškia, visų pirma, norą žvalgytis po kitas šalis ir ieškoti retų žemės metalų, siekiant juos paimti. Geriausia rasti šalyse, nualintose karo ar ekonominės suirutės. Ir jokio skirtumo, ar tai Ukraina, ar, pavyzdžiui, Kongas. Metalai, kaip ir pinigai, jam nekvepia.
D. Trumpas pasikvietė į Vašingtoną prezidentą V. Zelenskį ne dėl „Tomahawk“ raketų, o siekdamas priversti priimti tokios labiau rusiškos taikos sąlygas, įskaitant teritorijų klausimą. V. Zelenskis, matyt, atsisakė ir D. Trumpas neslėpė pykčio.
O suvokimas, kad Kinija jau turi daug galimybių kitose šalyse gauti tų retų metalų sukuria ir D. Trumpo moralinį imperatyvą – jis teisus, nes ši politika stabdo Kiniją.
Kyjivas pasirašė susitarimą su Vašingtonu dėl retų metalų, o dabar dar svarsto užrašyti ir atominę energetiką.
Bet V. Putinas gali D. Trumpui daugiau pasiūlyti komercinėje geopolitikoje nei V. Zelenskis. Todėl kyla neslepiamas jo interesas bandyti sutarti su V. Putinu užbaigti jo karą Ukrainoje, retransliuojant net ir V. Putino mintis.
Rusijai norimu keliu užbaigtas karas leistų D. Trumpui ir jo aplinkai pasinerti į milijardus nešančius klodus Sibire ir Arktikoje, kaip teigia Kremlius. O paskutinė Rusijos atstovo K. Dmitrijevo mintis, kad tarp Aliaskos ir Rusijos po jūra nutiestas tunelis galėtų vadintis D. Trumpo vardu atitinka interesą būti Didžiuoju Prezidentu.
V. Putinas nori būti panašus į imperatorius Petrą Didįjį ir Jekateriną Didžiąją, o D. Trumpas – į D. Trumpą Didįjį. Galimai abiejų norinčių būti Didžiaisiais siekiai sutampa.
Dar V. Putinas yra pasirengęs patenkinti D. Trumpo ego, nominuodamas jį Nobelio taikos premijai. Ne šiais metais. Kol kas dar D. Trumpas nepasiekė taikos Ukrainoje, kuri atitiktų Kremliaus interesus. Bet gal kitais metais.
O kas yra kliuvinys šiuos D. Trumpo norus įgyvendinti, kai kalbame apie karą Ukrainoje? Kremlius šnibžda D. Trumpui, kad tai Ukraina ir jos partneriai Europoje.
D. Trumpas pasikvietė į Vašingtoną prezidentą V. Zelenskį ne dėl „Tomahawk“ raketų, o siekdamas priversti priimti tokios labiau rusiškos taikos sąlygas, įskaitant teritorijų klausimą. V. Zelenskis, matyt, atsisakė ir D. Trumpas neslėpė pykčio.
Kita vertus, košmaras, kad nesutarus su V. Putinu gali atsidurti vaidmenyje, panašiame į J. Bideno, kuris turėjo bėgti iš Afganistano, irgi, matyt, neduoda ramybės. D. Trumpas, baigiant karą Ukrainoje, neturi būti pralaimėjęs.
Pirmadienį antroje dienos pusėje pasirodė „Politico“ straipsnis, kuriame sakoma, kad prezidentas V. Zelenskis ir jo komanda (kuri buvo gausi, įskaitant ir premjerę) pasirinko negerą laiką vizitui į Vašingtoną. Bet, kai taip dėliojami D. Trumpo interesai ir žinant nuolat kintančią D. Trumpo nuomonę, pasakyti, kada geriausias laikas vizitui į Vašingtoną ir pokalbiui Baltuosiuose rūmuose, yra labai sunku.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
