Gegužės 19 d. gyventojai turėjo galimybę teikti prašymus dėl valstybės paramos būstui įsigyti. Tiesa, neapsieita be kuriozų – gyventojai skundėsi, kad sistema strigo ir neveikė, o jau po 10 minučių paraiškų teikimas buvo sustabdytas.
Šiemet iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 5,6 mln. eurų.
Nors skelbta, kad paraiškų teikimas prasidės 9 val. ryte ir truks iki 16 val., jau po 10 minučių pranešta, jog lėšos – išdalintos.
Apie tai portale LRT.lt galite plačiau skaityti čia.
Socialinėje erdvėje netrukus kilo pasipiktinimo banga: gyventojai skundėsi, kad sistema strigo ir neveikė, dalis jų paraiškos pateikti nespėjo.
Ne visiems prieinama vienodai
Vis dėlto dabartinė tvarka daliai žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik dėl strigusios sistemos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Gegužės 19 d. gyventojai galėjo teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, tam skirta 5,6 mln. eurų.
- Nors skelbta, kad paraiškų teikimas prasidės 9 val. ryte ir truks iki 16 val., jau po 10 minučių pranešta, jog lėšos – išdalintos.
- LŽNS administratorė Jurgita Tarasevičienė kalbėjo, jog reikėtų skirti du etapus paramai gauti: jaunoms šeimoms ir kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
- Linas Kukuraitis teigė, kad dabartinė paramos šeimoms sistema yra būsto prieinamumo politikos imitacija ir diskreditacija.
- SADM pranešė, jog paramai papildomai skiria 5 mln. eurų.
Šiuo metu teisę į valstybės paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių.
Dar viena grupė – asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje įsigyja pirmą būstą arba pastaruosius penkerius metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neturi būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti arba kurių turimas būsto naudingasis plotas vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
Į paramą taip pat gali pretenduoti negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra neįgalusis, turintys būstą, nepritaikytą asmenų su negalia poreikiams. Parama teikiama tik turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant pagal šiuos poreikius.
Kaip portalui LRT.lt sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) administratorė Jurgita Tarasevičienė, pirmiausia reikėtų atskirti būstą įsigyjančias jaunas šeimas ir kitas socialiai jautrias visuomenės grupes, nes dabartinis modelis nesudaro vienodų sąlygų visiems pretenduojantiesiems.
„Jeigu šeima nesinaudoja SPIS, tai prašymo pateikti negali? Anksčiau žmogus, kuris nebuvo pakankamai išprusęs naudotis internetu, galėdavo nueiti į savivaldybę, pateikti prašymą ir laukti savo eilės. Dabar per SPIS. Mes žinome, kaip Lietuvoje veikia, šis atvejis lygiai tą patį parodė, kad viskas užlūžo ne tuo momentu, kai reikėjo, nes prisijungta labai daug. Vadinasi, tie žmonės, kurie nelabai išmano technologijas, yra apriboti dalyvauti šiame procese“, – kalbėjo J. Tarasevičienė.
Pašnekovė taip pat svarstė, kad turėtų būti grąžintos ir laukiančiųjų eilės.
„Žmogus yra ramus, kad jis yra eilėje, jis planuoja savo ateitį ir žino, kas toliau bus. <...> Žmogus žino, kad šiemet yra 50-as eilėje, kitais metais – 20-as, matau, kad artėja mano eilė, vadinasi, galiu pradėti ieškotis būsto“, – teigė LŽNS atstovė.
„Kitas dalykas, pavyzdžiui, jei šeimoje yra asmuo su judėjimo negalia, jis negali įsigyti bet kokio būsto, reikalingas pritaikytas būstas ir per tas kelias dienas rasti pritaikytus namus ir juos įsigyti yra truputėlį sudėtinga“, – pridūrė J. Tarasevičienė.
Dalis kreipėsi į savivaldybę
Kai kurie žmonės skubėjo į savivaldybių skyrius, tikėdamiesi, kad paraišką pavyks pateikti ten.
Kretingos rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė portalui LRT.lt sakė, kad ryte savivaldybėje susidarė gyva eilė norinčiųjų pateikti paraiškas.
„Per tą laiką, iki 9 val. 10 min., spėjo aptarnauti du žmones, kitiems teko pranešti, kad nebeliko lėšų ir nebelauktų“, – teigė savivaldybės atstovė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova teigė, kad masinio antplūdžio nebuvo, gyvai į savivaldybę per visą dieną atėjo maždaug penki–šeši žmonės.
Ministerija reikšmingų sutrikimų nefiksavo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LRT.lt teigė, kad preliminariai skaičiuojama, jog bus patenkinta daugiau kaip 300 iš beveik 1 000 pateiktų prašymų.
„Priemonei skirtos lėšos yra ribotos, o norinčiųjų pasinaudoti parama – itin daug. Ši priemonė išlieka labai populiari, todėl lėšų paskirstymas vyksta itin greitai“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Tiesa, atkreipus dėmesį į tai, kad nemažai žmonių skundėsi lėtu SPIS sistemos veikimu, ir pasiteiravus, ar planuojama keisti paraiškos teikimo būdus, ministerija teigė, kad nėra užfiksavusi ar iš informacines sistemas prižiūrinčių specialistų gavusi informacijos apie reikšmingus sistemos sutrikimus.
„Pažymėtina ir tai, kad sistemoje prašymus spėjo pateikti apie 1 300 asmenų“, – teigia SADM.
Vis dėlto priduria, kad ateityje tvarka gali būti tikslinama ar keičiama.
Linas Kukuraitis: reikia galvoti apie tikslinę paramą
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis, kalbėdamas su portalu LRT.lt, žodžių į vatą nevyniojo. Jis teigė, kad dabartinė paramos šeimoms sistema yra būsto prieinamumo politikos imitacija ir diskreditacija.
„Visi supranta, kad tai yra skandalinga. Žmonių lūkesčiai sukelti, bet realizuota – labai nedaug, ministerijos duomenimis, apie 300 (paraiškų – LRT) tik iš to 1 000, kiek tą dieną pavyko žmonėms pateikti. Išeina tokios aklos lenktynės“, – kritikos žodžių negailėjo politikas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų apsispręsti, ką norima padaryti. Mat dabar parama teikiama universaliu principu, tai yra į ją pretenduoti gali kone visos jaunos šeimos, planuojančios įsigyti būstą regionuose, nors lėšų tam pakankamai nėra skiriama.
„Universalumo principas išlieka, o lėšų neįdedama, ir tada – lenktynės, kurių visiškai nereikia šioje srityje. Jeigu lėšų nėra, tuomet turėtų apsispręsti dėl tikslinės paramos: atpažinti, kurioms šeimoms tikrai reikia šiuo metu suteikti paskatą, įvertinti, kiek jų yra, ir oriai tai padaryti – sukurti tokią sistemą, kurioje žmonėms nereikėtų spaudyti mygtuko ir melstis, kad nestrigs sistema arba jų internetas“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Skirs papildomus 5 milijonus
Tiesa, šiandien išplatintame SADM pranešime žiniasklaidai teigiama, kad ministerija papildomai skiria 5 mln. eurų valstybės paramai būstui įsigyti.
Tai reiškia, kad valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją galės gauti dar daugiau žmonių, kurie jau pateikė prašymus gegužės 19 dieną.
Savivaldybės jau netrukus galės nagrinėti pateiktus prašymus. Gyventojai apie prašymų nagrinėjimo eigą ir rezultatus bus informuoti savivaldybės pranešimu.
„Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, – teigė ministrė Jūratė Zailskienė.
Paramai būstui įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams iš pradžių buvo numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Papildomai skyrus dar 5 mln. eurų, bendra suma išauga iki 10,6 mln. eurų.
Vis dėlto, L. Kukuraičio teigimu, ministerijos paramai skirti papildomi 5 mln. eurų – menka paguoda gyventojams.
„10 mln. buvo standartas, kuris daugybę metų buvo skiriamas šiai programai. Dabar buvo perpus sumažintos lėšos – iki 5 mln. eurų, kai būsto kainos per tą laiką išaugo jei ne du kartus, tai bent 50 proc., tai reiškia, kad lėšų finansavimas iš valstybės biudžeto eina priešinga kryptimi, nei kyla kainos. <...> Dabar aišku, kad lėšų reikia kur kas daugiau, tą rodo vakarykščiai skaičiai, kai tik per 10 minučių paraiškas pateikusių žmonių poreikis yra tris kartus didesnis nei tie 5,6 mln., kurie buvo išdalinti, o tai reiškia, kad ir tie 10 mln. nieko neišgelbės“, – teigė politikas.
