Vakarų pasaulyje nerimo banga. Gal to Putinas ir siekė. Rugsėjo 10 d. pora dešimčių rusų dronų įskrido į NATO šalies – Lenkijos – teritoriją. Spėliojama, kas bus toliau.
Keletą rusų dronų numušė pakilę į dangų NATO pajėgų naikintuvai. Tai įvardinama kaip požymis, kad Lenkija su kitais NATO partneriais buvo gerai pasiruošusi.
Rusų dronai ne tik įskrido į Lenkijos, NATO šalies, oro erdvę, bet, kaip paaiškėjo, skrido link NATO karinės bazės.
Kokios bazės, nepranešama, bet netoli nuo Ukrainos sienos su Lenkija yra Žešuvo oro uostas – svarbiausias logistinis centras, per kurį keliauja Vakarų karinė pagalba.
Paskelbta, kad oro erdvė virš šio oro uosto bus uždaryta gal iki gruodžio. Kyla klausimas: kaip su Vakarų karinės pagalbos vežimu per šį oro uostą iki gruodžio?
Jeigu šis kelias dabar būtų apribotas, tai gali atsiliepti tolesnei Vakarų karinės pagalbos vežimo logistikai, kas labai svarbu Putinui, siekiančiam šiais metais baigti karą Ukrainoje pergale. Nors Ukraina tos pergalės neleis. Kai kuriie ekspertai teigia, kad vien Donbasui užimti Rusijai reikėtų nuo 1,5 metų ir daugiau.
Ukrainos prezidentas Zelenskis nurodė dar vieną galimą Rusijos dronų įskridimo į Lenkiją pasekmę: gali būti, kad dabar Ukraina gaus mažiau oro gynybos priemonių.
Aišku, kad dalį tų priemonių Vakarų šalys nukreips dabar savo Rytų flango oro gynybai. Juk paaiškėjo, kad dronus Lenkijoje NATO pajėgos galėjo numušti tik superbrangiais naikintuvais ir raketomis. Viena raketa kainuoja apie 3 milijonus dolerių, o vienas dronas – 10 tūkstančių.
Taigi šiuo klausimu Putinas galėjo pasiekti savo tikslų.
Ar buvo kažkas tokio, kas būtų naudinga ateityje NATO, kaip pamoka po šio rusų dronų antskrydžio į Lenkiją?
Tikrai taip. Ir čia Putinas pats galėjo pastūmėti procesus, kurie buvo iki šiol vis dar tik diskusijų stadijoje.
Visų pirma, suvokta, kad NATO ir ES rytinis flangas apsaugotas nuo rusų oro atakų tik naikintuvais, bet, matyt, ne daug labiau elementariomis, pigesnėmis rusų dronų numušimo ir neutralizavimo priemonėmis.
Be to ir kalbos apie vadinamą dronų sieną ties rytinėmis ES ir NATO sienomis buvo labiau kalbos. Dabar jos buvo pakartotos jau Europos parlamente Europos Komisijos vadovės lūpomis ir, tikėkimės, taps pamažu realybe.
Norisi tikėtis, kad apie Rusijos atakų pavojų pagalvos dabar ne tik tos šalys, kurios yra NATO ir ES Rytų flange, o ir daug toliau nuo Rusijos esančios. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų rimtas pajudėjimas teisinga linkme. Žvelgiant į rusų dronų antskrydį abiem tais aspektais, toks Vakarų šalių atsipeikėjimas būtų naudingas ir mums, Lietuvoje.
Ar gali būti kažkas palankaus ir Ukrainai? Gali būti, jeigu Vakarai tam ryšis. Dabar, kai visi suprato, kad rusų dronai gali kelti grėsmę ne tik Ukrainos žmonėms, miestams ir infrastruktūrai, bet ir NATO šalims, atrodytų, kad labai logiškai skambėtų Vakarų sprendimas numušti iš savo teritorijos (pavyzdžiui, Lenkijos ir Rumunijos) rusų dronus, skrendančius per Vakarų Ukrainą ar per vakarinę Odesos regiono dalį, kuri yra arti Rumunijos teritorijos.
Jeigu tai būtų padaryta, mes galėtume teigti, kad Putinui ši dronų ataka atnešė ir daug minusų. Būtų dar ir galimybė įvesti tas drakoniškas ekonomines sankcijas Putino režimui bendromis Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungos pajėgomis, bet kol kas tam ryžto nesimato.
Būtent nuo Vakarų atsako priklauso, ar Putinas išbandęs tokį hibridinio karo prieš Vakarus elementą, kaip dronų paleidimą į NATO šalių teritoriją, ryšis tai pakartoti. Jeigu Vakarų atsakas bus silpnas (tik diskusijos pagal NATO 4-ąjį straipsnį ir jau minėtos kalbos apie dronų sieną bei griežti pareiškimai), tai šių metų rugsėjo 10 diena įeis į istoriją kaip diena, kada Putino režimas pirmą kartą taip smarkiai nutarė išbandyti NATO stiprumą.
Tada, deja, ateityje, gal net ir visai netolimoje, matysime daugiau panašių provokacijų iš Putino Rusijos jau ne Ukrainos, o Vakarų (NATO ir ES) šalių atžvilgiu.
Jeigu atsakas Rusijai bus pakankamai stiprus ekonomine prasme (griežtos sankcijos), ryžtas uždengti dalį Ukrainos oro erdvės, pasirengti įgyvendinti dronų sieną Rytų flange, pasirūpinti visomis galimomis oro gynybos sistemomis, tai ši diena irgi gali įeiti į istoriją kaip diena, kada Vakarai buvo Rusijos išbandyti, atsilaikė, padarė išvadas ir atsakė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
