Jaunam pacientui, sergančiam reta paveldima liga, gydytojai pakeitė visą aortą, o operacija atlikta neatveriant krūtinės ląstos ir pilvo. „Tai gyvybei pavojinga būklė, išsivysčiusi prieš kelerius metus, kai pacientui plyšo aorta, susidarė keli kraujotakos spindžiai, o pati aorta pradėjo pavojingai plėstis“, – aiškina kardiologas doc. Andrius Berūkštis Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai.
Aortos rekonstrukcija – per kraujagysles: operacija atlikta trimis etapais
Pacientams, sergantiems sunkiomis aortos ligomis, kartais prireikia itin sudėtingo ir daugiapakopio gydymo. Vienas iš tokių atvejų – jaunas pacientas, kuris dėl Marfano sindromo patyrė aortos, pagrindinės organizmo arterijos, disekaciją.
„Tai gyvybei pavojinga būklė, išsivysčiusi prieš kelerius metus, kai pacientui plyšo aorta, susidarė keli kraujotakos spindžiai, o pati aorta pradėjo pavojingai plėstis, – aiškina Santaros klinikų kardiologas doc. Andrius Berūkštis. – Didžiausia rizika tokiais atvejais yra visiškas aortos plyšimas, kuris gali baigtis mirtimi. Todėl, norint to išvengti, pacientui reikėjo pakeisti visą aortą“.
Pirmojo etapo metu pacientui buvo pakeista aorta nuo aortos vožtuvo iki nusileidžiančiosios aortos bei visas aortos lankas su šakomis į galvos smegenų ir rankų arterijas. Tai viena sudėtingiausių tokios procedūros dalių.
Visi trys operacijos etapai bendrai truko keliolika valandų. Tarp etapų buvo daromos maždaug vieno–dviejų mėnesių pertraukos, kad pacientas galėtų atsigauti ir sustiprėti. Po kiekvienos procedūros jis būdavo išleidžiamas į namus.
Paciento istorija: „Po operacijų vėl galiu gyventi įprastą gyvenimą“
45 metų Audrius iš Panevėžio apie savo ligą sužinojo dar būdamas trisdešimties. Profilaktinių tyrimų metu gydytojai pastebėjo, kad yra išsiplėtusi širdies aorta. Nors diagnozė buvo rimta, vyras prisimena, kad tuo metu jokių aiškių simptomų nejautė.
„Kartais jausdavau nuovargį, bet jokio stipraus skausmo ar kitų ženklų nebuvo“, – pasakoja Audrius.
Po diagnozės jis daugelį metų buvo nuolat stebimas gydytojų, reguliariai atlikdavo tyrimus, lankydavosi konsultacijose. Gydymas kurį laiką apsiribojo stebėjimu ir vaistais, tačiau praėjusiais metais medikai pasakė, kad to jau nebeužtenka – reikalinga operacija.
Audrius prisimena, kad laukimas prieš operacijas buvo emociškai sunkus, tačiau pasitikėjimo suteikė gydytojų komanda.
Per kelis mėnesius Audriui teko pereiti tris sudėtingus gydymo etapus ir patirti tris narkozes. Vyras sako dabar galintis palyginti anksčiau atliktą atvirą širdies operaciją, kai buvo keičiamas vožtuvas, ir šiuolaikines procedūras, atliekamas per kraujagysles.
„Atvirą širdies operaciją fiziškai ištverti buvo labai sunku, o procedūros per kraujagysles – nepalyginamai lengvesnės, – pasakoja pacientas Audrius. – Aortos gydymas prasidėjo dar vasarį, iki šiol jaučiu nuovargį, tačiau organizmas pamažu atsigauna. Esu nusiteikęs optimistiškai ir labiausiai vertinu galimybę grįžti į įprastą gyvenimą.“
Jis taip pat pabrėžia, kad jo istorija turėtų būti priminimas kitiems žmonėms rūpintis savo sveikata net tada, kai nejaučiama jokių simptomų. Anot jo, profilaktiniai tyrimai gali padėti laiku pastebėti labai rimtas ligas.
Endovaskulinis gydymas leidžia greičiau pasveikti
Gydytojo teigimu, endovaskulinės procedūros leidžia padėti pacientams, kuriems atvira chirurginė operacija būtų pernelyg rizikinga. Be to, po tokių intervencijų sveikimo laikotarpis gerokai trumpesnis.
„Kadangi nėra didelių pjūvių ir didelės apimties operacijos, pacientai atsigauna daug greičiau. Net po labai sudėtingų intervencijų jie gana greitai pradeda vaikščioti ir grįžta į įprastą gyvenimą“, – pabrėžia doc. A. Berūkštis.
Pilvinės aortos aneurizmų gydymas – greitesnė ir mažiau invazyvi procedūra
Pasak Santaros klinikų gydytojo intervencinio kardiologo doc. Andriaus Berūkščio, didžiajai daliai pacientų atliekamos endovaskulinės aortos procedūros.
„Dažniausiai atliekame pilvinės aortos stentgrafto implantavimo procedūras, kai aneurizma yra žemiau inkstų arterijų ir nereikia papildomų šakų į vidaus organus. Tokia procedūra jau yra gana rutininė ir trunka iki valandos“, – sako doc. A. Berūkštis.
Procedūros metu pažeista aortos dalis sustiprinama specialiu stentgraftu, kuris įvedamas per kraujagysles. Taip atkuriama saugi kraujotaka ir sumažinama aortos plyšimo rizika. Pasak gydytojo, Santaros klinikose tokių procedūrų per metus atliekama apie septyniasdešimt.
Vienas didžiausių endovaskulinio gydymo privalumų – trumpesnis sveikimo laikotarpis. Po procedūros pacientas dažniausiai vieną parą stebimas intensyviosios terapijos skyriuje, kitą dieną perkeliamas į palatą, o po kelių dienų gali būti išrašomas į namus.
„Jeigu būtų atliekama atvira operacija, pacientui ligoninėje tektų praleisti gerokai daugiau laiko. Endovaskulinis gydymas leidžia greičiau sveikti ir suteikia galimybę gydyti sunkesnių būklių pacientus, kuriems atvira chirurginė operacija būtų per didelės rizikos“, – teigia doc. A. Berūkštis.
