Vladimiras Putinas naudojasi galimybe smogti susilpnėjusiam Friedrichui Merzui: smunkant kanclerio reitingams, Kremlius, panašu, siekia paspartinti jo krytį ir sustiprinti kylančias prorusiškas jėgas Vokietijos kraštutinėje dešinėje, rašo „Politico“.
Šį mėnesį, palyginti su metų pradžia, gerokai padaugėjo F. Merzą kritikuojančių straipsnių Kremliui priklausančiame tinkle „Pravda“ vokiečių kalba – maždaug 25 proc., rodo Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės „Polisphere“ analizė. Šių žiniasklaidos priemonių įtaka „neturėtų būti nuvertinta“ dėl jų poveikio dideliems kalbos modeliams ar dirbtinio intelekto sukurtoms santraukoms, sakoma ekspertų pranešime.
Nors V. Putinas jau ilgą laiką siekė pakenkti F. Merzui – vienam didžiausių Ukrainos rėmėjų, taigi ir vienam iš pagrindinių Rusijos prezidento strateginių priešininkų – įtakos kampanijomis ir hibridinėmis atakomis, tokios Maskvai palankios aplinkybės susiklostydavo retai, atkreipia dėmesį „Politico“.
Vokietijos ekonomika trūkčioja, centristinė koalicija silpna, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmauja visuomenės apklausose prieš dvejus rinkimus rytų Vokietijos federacinėse žemėse, kur partijai prognozuojama istorinė pergalė, po kurios AfD gali pirmąkart nuo įkūrimo ateiti į valdžią.
„Rusija Europoje ieško partnerių, kuriais galėtų pasinaudoti, ir, žinoma, tikslas yra pasiekti, kad AfD gautų valdžią artimiausiu metu – ar per rinkimus žemėse, ar galiausiai per kitus federalinius rinkimus“, – leidiniui „Politico“ sakė Chrisas Schulenburgas, F. Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) parlamentaras Saksonijoje-Anhalte, vienoje iš rytinių žemių, kuriose rugsėjį vyks rinkimai.
„Taip Rusija įgytų strateginę partnerę Vokietijoje, tad ir atramą Europoje“, – teigė politikas.
Putino strategija
Pastarosiomis savaitėmis V. Putinas taikosi į F. Merzą, spausdamas jį tiek atvirai, t. y. sustabdydamas Kazachstano naftos tiekimą į rytų Vokietiją Rusijos vamzdynu, tiek subtiliau – siekdamas skaldyti Vokietijos visuomenę siūlymu derybininku dėl taikos Ukrainoje skirti Kremliui palankų buvusį kanclerį Gerhardą Schröderį. Vienas iš V. Putino patarėjų taip pat pakvietė AfD politikus dalyvauti kasmetiniame Rusijos prezidento ekonomikos forume Sankt Peterburge.
V. Putino strategija – išnaudoti esamas ir didėjančias F. Merzo politines silpnybes, ypač vokiečių nepasitenkinimą ekonomika, ir paaštrinti nesutarimus dėl Berlyno karinės paramos Ukrainai, pabrėžia „Politico“. Šiuo tikslu Kremliaus propagandos mašina vaizduoja F. Merzą kaip neefektyvų ir atitrūkusį nuo visuomenės, o kanclerio atsisakymą atkurti energetinius ryšius su Rusija vadina ekonomine savižudybe.
Maskva taip pat vadina kanclerio konservatorius neatsargiais karo kurstytojais, nes jie remia Ukrainą ir atsisako derėtis su V. Putinu dėl karo užbaigimo. Kremliaus teigimu, F. Merzas ir jo koalicija yra kliūtis taikai Europoje ir klestėjimui Vokietijoje, o vienintelė išeitis būtų AfD suformuota vyriausybė.
Būtent todėl, pasak „Politico“, V. Putinas siekia pristatyti save kaip lyderį, norintį bendradarbiauti su Vokietija, jei tik Berlyne būtų vyriausybė, norinti su juo dirbti. Tuo metu buvusio Socialdemokratų partijos (SPD) lyderio G. Schröderio paminėjimas buvo apskaičiuotas bandymas suskaldyti vokiečių visuomenę, o V. Putiną pavaizduoti geranorišku derybų partneriu.
Nors pagrindinių Vokietijos politikų tarpe G. Schröderis yra laikomas parijumi dėl ryšių su Rusijos valstybinėmis energetikos įmonėmis, jis tam tikra prasme įkūnija dešimtmečius trunkančią savo šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos – santykius, kuriuos V. Putinas nori atkurti.
„Be rusiškų dujų, didžiausios energetikos krizės istorijoje metu, Vokietija krypsta ne tik į ilgalaikę stagnaciją, bet ir į greitą, negrįžtamą ekonomikos žlugimą“, – balandį sakė V. Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Tokią Maskvos žinią dažnai kartoja AfD politikai, raginantys atnaujinti tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiais, kuriais iki 2022 m. Vokietija gaudavo rusiškas gamtines dujas.
AfD taip pat teigia esanti pasirengusi kalbėtis su Rusija, atsižvelgiant į tai, ką ji vaizduoja kaip F. Merzo atsisakymą to imtis. Šią savaitę AfD lyderė Alice Weidel užsiminė, kad Vokietijai grėsmę kelia Ukraina, o ne Rusija, ir sakė, kad jos partija yra pasirengusi derėtis dėl taikos su V. Putinu.
„Manome, kad Ukrainos vykdomas karas yra absoliučiai pražūtingas, keliantis didžiulį pavojų Vokietijos saugumui“, – Berlyne sakė politikė, kurią cituoja „Politico“.
„Vokietijos vyriausybė, vadovaujama AfD, pasisakys už taiką su Rusija, už susitaikymą ir dialogą“, – pridūrė ji.
Daugelis šių naratyvų vaidina ypač stiprų vaidmenį buvusioje Rytų Vokietijoje, kurios gyventojai labiau linkę simpatizuoti Maskvai.
CDU politikas iš Saksonijos-Anhalto K. Schulenburgas leidiniui „Politico“ sakė, kad daugelį jo žemės rinkėjų traukia šis paprastas pasakojimas, esą atstatytas energijos importas iš Maskvos atgaivins sunkiai besisukančią Vokietijos ekonomiką. Vyresnio amžiaus rinkėjai, pridūrė jis, dažnai nori suartėti su Rusija dėl giliai viduje įsišaknijusio pažįstamumo jausmo, kuris išsivystė jiems augant už geležinės uždangos.
Apžvalgininkų manymu, tokia žinia bus vis aktyviau skleidžiama Kremliaus remiamiems tinklams suintensyvinus internetines įtakos kampanijas prieš vietos rinkimus rugsėjį.
Kaip rašė ELTA, pasak neseniai atlikto tyrimo, Vokietijos rinkėjų noras paremti partiją AfD smarkiai išaugo, nepaisant to, kad partija juda vis labiau į dešinę. AfD pirmauja pastarojo meto apklausose, jos populiarumas visoje Vokietijoje siekia iki 29 procentų.
Nacionaliniu lygmeniu AfD praėjusiais metais vidaus žvalgybos buvo priskirta ekstremistinei organizacijai. Šį apibūdinimą partija ginčija teisme.
