Ir Latvijoje, ir Lietuvoje ketvirtadienį vėl skambėjo oro pavojaus perspėjimai. Pavakarę, prieš 17 val., Utenos rajone daugiau kaip valandą galiojo kategorija „Raudona“, kaukė sirenos. Aiškėjo, kad galbūt artėja du objektai. Pakelti NATO naikintuvai, bet ties Utena objektai dingo iš radarų akiračio. Vietovei žvalgyti pasitelktas sraigtasparnis. Trečiadienį į Lietuvą įskridęs objektas taip pat dar nerastas. Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Antanas Matutis sako manantis, kad Baltarusija turi priemonių neutralizuoti per jos teritoriją skrendančius dronus.
„Dienos temoje“ – Karinių oro pajėgų vadas A. Matutis.
– Pulkininke, šiandien jau du dronai, vakar vienas. Ar jūs vis dar galite pasakyti, kad tai yra „priklydėliai“, o ne mums nedraugiškų šalių testavimas NATO valstybių erdvę ir reakcijos laiką?
– Pirmiausia, kol nerastas objektas, nėra identifikuota, kuriai šaliai jis priklauso ar kokiu maršrutu jis buvo programuotas skristi. Teigti, kad tai tikrai provokaciniai veiksmai, neturiu šiuo momentu jokių įrodymų.
– Bet neabejoju, kad turite naujausią informaciją, kas žinoma apie du šiandien radarų fiksuotus objektus. Jie dingo iš radarų akiračio ties Utena. Kokia informacija jūsų rankose?
– Informacija jau kurį laiką aptarinėjama, šiandien keletas valandų prabėgo nuo incidento. Kol kas labai nieko naujo nėra – oro policijos naikintuvai vykdė persekiojimą arba bandymą identifikuoti objektus, tačiau dėl oro sąlygų vizualiai identifikuoti nieko nebuvo įmanoma. Techninėmis priemonėmis taip pat nieko neaptiko. Paiešką vykdęs sraigtasparnis objektų ant žemės kol kas nerado, iš gyventojų pranešimų irgi nėra, tai kol kas objektai yra dingę.
– Naikintuvai kilo iš Zoknių ar iš Estijos Emario bazės?
– Šiandien iš Zoknių.
– Pulkininke, jeigu oro sąlygos neleidžia kilti nei iš Zoknių, nei iš Emario – gali taip nutikti – kas tada?
– Regione yra ir daugiau naikintuvų, ne tik Lietuvoje ar Estijoje. Lygiai taip pat regiono saugumą užtikrina ir naikintuvai Lenkijoje – tiek pavaldūs Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietei, tiek ir naikintuvai, kurie vykdo NATO užduotį. Reagavimo pajėgų regione yra.
– NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse per 20 metų atlieka jau aštuoni čia dislokuoti naikintuvai: keturi Zokniuose, keturi Estijoje. Ar matydamas tą incidentų dažnėjimą įžvelgtumėte poreikį sustiprinti NATO oro policijos misiją papildomomis pajėgomis?
– Gal ne visiškai teisingai pasakyta, kad Šiauliuose yra tik keturi – Šiauliuose yra aštuoni naikintuvai. Yra du budintys kontingentai ir dar vienas kontingentas Estijoje. Tai orlaivių skaičius yra tikrai didesnis.
– Ar jis yra pakankamas vertinant incidentų kiekį?
– Pagal tokį incidentų kiekį, koks yra šiuo metu fiksuojamas, tai taip.
– Jeigu rytoj tų objektų yra trys, poryt – 14, ar jūs galite garantuoti, kad dabartinė sistema sugebės sudėlioti prioritetus ir nesugriūti?
– Taip. Žinoma, šiuo metu sistema yra orientuota į taikos metą. Augant incidentų skaičiui arba objektų, pažeidžiančių mūsų oro erdvę, skaičiui, tikriausiai pajėgų kiekis regione būtų perskirstytas. Lygiai taip pat, kaip įvykus padažnėjusiems incidentams Lenkijoje arba Rumunijoje, NATO lygmeniu pajėgumai ne tik ore, bet ir ant žemės buvo perskirstyti. Reakcija atitinkamai būtų ir mūsų regione.
– Pulkininke, veikiama yra taikos meto režimu. Pasigirsta kai kurių ekspertų vertinimai, kad reikėtų jau neapsimesti, jog čia vyrauja taika, tai nėra nei taika, nei karas. Ar nepaprastoji padėtis arba kitas režimas leistų jums veikti greičiau ir efektyviau?
– Nepaprastoji padėtis įgaliojimus veikti kariuomenei galbūt gali suteikti didesnius, bet reikia suprasti, kad, suteikiant veiksmų laisvę kariuomenei, atsiranda tam tikri apribojimai visuomenei. Vis tiek šiuo metu kol kas turime rasti teisingą balansą, kiek norime suvaržyti savo šalies piliečių teises judėti laisvai, gyventi normalų gyvenimą ir laikantis tam tikrų procedūrų, kad aplinka būtų gana saugi. Ir kiek mes norime ją suvaržyti, atiduoti kariuomenei veikti.
– Karas Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė, kad pigūs dronai sekina net ir moderniausias oro gynybos sistemas. Kiek galėtų atlaikyti dabartinė architektūra?
– Vėl yra klausimas, jeigu mes kol kas medžiojame tuos paklydusius dronus, tai situacija yra viena. Konflikto atveju yra klausimas, ar yra vien tik gynybinė reakcija ir tu medžioji kiekvieną į tave skrendančią strėlę, ar kariniai veiksmai atrodytų visiškai kitokio pobūdžio. Galbūt tokiu atveju reikėtų medžioti lankininką, o ne kiekvieną strėlę.
– Pulkininke, ar teisingai suprantu, kad galutinį sprendimą – neutralizuoti taikinį arba ne – priima naikintuvo pilotas? Bent jau taip panašiai dėstė kariuomenės vadas šiandien LRT RADIJUJE sakydamas, kad vakarykštis incidentas buvo būtent toks, kai radarai užfiksavo, naikintuvai buvo pakelti, bet, deja, dėl oro sąlygų pilotas nepriėmė sprendimo neutralizuoti objekto.
– Pagal procedūras ir pagal taisykles yra identifikavimo kriterijai, kurie nėra vieši, ir aš jų plačiai nekomentuosiu. Bet įgaliojimai veikti identifikavus objektą pagal nustatytus kriterijus yra nuleisti į patį žemiausią lygį. Orlaivių atveju, natūralu, tai yra orlaivio pilotas. Ant žemės esančių vienetų procedūros sutvarkytos taip, kad vienetas turi nustatytas taisykles ir leidimą veikti. Nebėra taip, kad turime laukti sprendimų aukštu lygiu ir leidimų naikinti objektą, jeigu jis atitinka naikintino objekto kriterijus.
– Vakarykščio incidento metu Baltarusija (tegu ir įspausta į kampą) informavo Lietuvą apie artėjantį objektą. Ar šiandien taip pat suveikė karštoji linija?
– Ne, šiandien jokios informacijos iš Baltarusijos pusės nebuvo.
– Ar Baltarusija, jūsų žiniomis, turi gebėjimų neutralizuoti per jos teritoriją skrendančius dronus, kol jie dar nepateko į Latvijos ir Lietuvos teritorijas?
– Manyčiau, kad taip, nes turi ir orlaivius, ir atakos sraigtasparnius, ir turi antžemines oro gynybos sistemas, turi detekcijos priemonių. Kiek ši sistema yra efektyvi, gal viešai nediskutuosiu, bet priemonių turi.
– Jeigu ji turi priemonių, kodėl vis dėlto tie „paklydėliai“ aptinkami Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Suomijoje?
– Reikia suprasti, kad teritorija yra didelė. Jeigu kalbame tiek apie iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos teritorijos skrendančius objektus į Latviją, į Estiją, tai kodėl visų objektų nesugeba perimti... Taip kaip ir pas mus – objektų aukštis, meteorologinės sąlygos. Įtakos yra įvairios. Taktinių situacijų aš negaliu komentuoti viešai.
– Dezorientuotas karinis dronas priklausomai nuo jo tipo, kuro, baterijos sistemų gali skristi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų, net ir 2,5 tūkst. kilometrų. Tai yra atstumas nuo Maskvos iki Londono. Tai reiškia, kad jei dabar, tarkime, ta erdvė yra testuojama, vėliau Rusija nuspręstų kariauti prieš NATO dronais, tai kyla rizika ir mūsų sąjungininkėms Europoje. Ar NATO, kaip aljansas, supranta ir pradeda konstruoti planus, gynybos linijas būtent masinėms dronų atakoms?
– Taip, žinoma, nauja technologija arba nauja grėsmė, atsiradusi Ukrainos ir Rusijos karo metu, yra vertinama rimtai, nes objektai kelia grėsmę kritinei infrastruktūrai, kelia grėsmę logistiniams mazgams ir pan. Tačiau yra ir kita pusė – nereikia pamiršti ir susikoncentruoti, kad dronai yra vienintelė grėsmė arba vienintelė priemonė. Konvencinės priemonės, egzistavusios iki šiol, jos visos tebėra – tiek sparnuotosios raketos, tiek balistinės raketos, tiek orlaiviai, tiek sklendžiančios bombos. Tai natūralu, negalima susikoncentruoti į vieną grėsmę ir sistemos turi būti vystomos tolygiai. NATO lygiu apie tai kalbama ir gynybiniai planai yra taip konstruojami.
– Ar po šių incidentų jūs matote papildomų poreikių oro gynybai sustiprinti?
– Jeigu situacija eskaluosis ir incidentų skaičius augs, tai natūralu. Ir nacionaliniu mastu investicijos ateina į Lietuvos kariuomenę, yra įsigyjamos detekcijos priemonės, kai kurios netrukus pradės veikti, kai kurios bus pristatomos šiek tiek vėliau, nes gamybos procesas šiek tiek ilgesnis. Tai nėra kelių savaičių klausimas, bet lygiai taip pat yra detekcijos pajėgumų ir NATO lygiu. Yra paprašyta tuo stiprinti mūsų regioną.
– Dėkui.
