Ši Vyriausybė nuo pat savo veiklos pradžios sulaukė daug kritikos. Mano supratimu, pelnytos: tiek dėl buvusios socialdemokratų lyderės žaidimo „būsiu premjere, bet iš tikrųjų nebūsiu“, tiek dėl partijos, kurios lyderis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas savo antisemitiškais pasisakymais šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, įtraukimo į valdančiąją koaliciją. Pastarosiomis savaitėmis premjeras sulaukė naujos kritikos lavinos dėl savo verslo reikalų.
Visgi, bent jau vienu aspektu man ši Vyriausybė atrodo palankiai. Turiu omenyje krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės darbą. Nors dar per anksti kalbėti apie konkrečius rezultatus, krizės akivaizdoje ministrės laikysena atrodo išties solidi. JAV karių paieškos operacijoje ministrė buvo labai aktyvi – ne tik organizuodama ir prižiūrėdama veiksmus poligone, bet ir demonstruodama žmogišką rūpestį bei atsakomybę.
Tai neliko nepastebėta tiek JAV žiniasklaidos, tiek JAV pareigūnų, kurie atkreipė dėmesį į tai, kad ji kasdien buvo poligone ir asmeniškai rūpinosi šia operacija. Akivaizdu, kad tokioje geopolitinėje situacijoje tai labai svarbu. Už šią operaciją Lietuvos Vyriausybei, prezidentui ir visuomenei padėkojo JAV prezidentas. Ministrė taip pat aktyviai ir drąsiai pasirodė JAV žiniasklaidoje, komentuodama situaciją po Trumpo ir Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose.
Nuoširdžiai tikiu, kad ir buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas būtų gerai tvarkęsis tokioje krizėje. Tiesą sakant, jį skiriant ministru viešoje erdvėje buvo akcentuojama, kad jis itin tinkamas kandidatas tokiais neramiais laikais. Jo aktyvumas, veiklumas ir ryžtingumas buvo įvardijami kaip tos savybės, kurios dabar labai reikalingos. Tačiau kartais atrodydavo, kad net ir jo selektyvus požiūris į žmogaus teises buvo vertinamas kaip papildomas pranašumas. Pavyzdžiui, kai prieš trejus metus jis užsipuolė imigrantus laikinoje jų stovykloje Vydeniuose. Man visuomet buvo sunku tai suprasti, kur čia privalumas?
Dabartinė krašto apsaugos ministrė neturi nacionalistinės veiklos šleifo, nėra homofobiškų pažiūrų ir netgi ilgiau nei dešimtmetį dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, ėjo šio instituto direktorės pareigas. Tačiau, tiesą sakant, dėl to neatrodo mažiau aktyvi ar neryžtinga. Man tai yra pavyzdys, kad mūsų šalies saugumu galima sėkmingai rūpintis ir būnant labiau kairiųjų pažiūrų bei suprantant žmogaus teisių svarbą. Galbūt tai padės mums visiems išlikti atspariems baimei – nesuradikalėti, bet taip pat veiksmingai stiprinti savo gynybą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
