Vasara diktuoja savo tempą ir nors dauguma gyvena atostogų ritmu, abiturientams ir šalies aukštosioms mokykloms yra karštas laikas, susijęs su pasirinkimu ir priėmimu į studijas.
Tačiau, Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. duomenimis, apie trečdalis studentų nebaigia studijų. Moksliniuose tyrimuose dvi iš priežasčių grupių, sąlygojančių studijų baigimą ir priskiriamų valstybės intervencijai, būtų studijų mokesčiai ir valstybės parama. Jeigu reikia mokėti už mokslą, tai yra kliūtis tiems, kurie kilę iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Ši finansinė įtampa gali lemti, kad atsisakoma studijų, pasirenkamas darbas. O štai gaunant valstybės finansinę paramą sumažėja poreikis dirbti studijų metu, neturėdami būtinybės dirbti, studentai reguliariai lanko paskaitas ir užtikrina reikalaujamus akademinius rezultatus, taip labiau garantuotai užbaigia studijas.
Kita vertus, atitinkama darbo patirtis studijų metu yra susijusi su greitesniu įsidarbinimu po studijų baigimo. Tame pačiame Nacionalinės švietimo agentūros tyrime 2023 metais galima aptikti priežasčių, kodėl nusprendžiama nutraukti studijas, tarp jų nurodoma, kad neįmanoma suderinti studijų su darbu, kad nenukentėtų studijų rezultatai.
Tarp pirmakursių ketinimai mesti studijas yra retesni dėl mažesnio jų užimtumo. Vėliau tarp studentų yra paplitęs studijų ir darbo derinimas ir balansas tarp šių dviejų sričių dažnai virsta studijų sunkumais.
Lietuva turi sistemą, pagal kurią vieni studentai privalo mokėti už mokslą, o kiti – ne. Dauguma Lietuvos studentų yra valstybės finansuojami, tačiau valstybės finansavimas gali būti prarastas, jei studentas nepasiekia atitinkamų rezultatų, tokiu atveju finansavimas skiriamas geriau besimokančiam studentui iš savarankiškai finansuojamų studentų grupės.
Mūsų kartu su bendraautoriais iš Suomijos ir Estijos atliktas tyrimas parodė, kad valstybės finansinė parama studentams atlieka svarbų vaidmenį, siekiant sumažinti studijų nutraukimo atvejų skaičių tiek šalyse, kur yra studijų mokestis, tiek be jo. Finansinė parama leidžia studentams sumažinti darbo ir studijų kartu intensyvumą ir užtikrina studijų užbaigimą. Turintys geresnę finansinę situaciją studentai iškrenta iš studijų rečiau. Pavyzdžiui, Suomijoje visuotinė viešoji parama padeda sumažinti darbą dėl finansinių paskatų. O štai Lietuvoje yra labai mažos aprėpties ir nuopelnais grįsta valstybės parama. Siūlyčiau naujai Vyriausybei atkreipti dėmesį į valstybės paramos galimybes ir apimtis, siekiant subalansuoti studentų studijoms ir darbui skiriamą laiką, užtikrinant studijų kokybę ir mažinant studijų nutraukimo apimtis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
