Prezidentas grąžino Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekta atšaukti kartelę pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Pagal jas būtų nelikę reikalavimo, kad vienuoliktoku gali tapti tik pasiekimų patikrinimą išlaikę bent ketvertu. Gitanas Nausėda siūlo kartelės dešimtokams įvedimą atidėti iki 2029-ųjų. Tačiau dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys – mokytojas Alius Avčininkas sako, be vieno atviro klausimo ir rašinio, didžioji dalis yra testinė.
„Mokinys turi pasirinkti raidę, kurią įrašyti žodyje, turi pasirinkti žodį, kurį reikia tinkamai pavartoti sakinyje taisyklinga gramatine forma, paaiškinti skyrybą, yra teksto suvokimo užduotis, kuri irgi testinė“, – teigia lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
Sako, užduotys paprastos.
„Jeigu mokinys yra gabus, jis šitą egzaminą jau šeštoje klasėje galėtų išlaikyti užsimerkęs“, – tikina jis.
Prasčiau su matematika – šiemet bent ketverto iš patikrinimo negavo 5 000 mokinių.
„Jau 4–5 klasėje susidaro tokios bėdos, kurios jau neišsprendžiamos 4, 5, 6 klasėje. Tuomet jos velkasi. Matematika nėra tas mokslas, kur vieną temą išmokai ir gali pamiršti, kitą temą išmokai ir t.t. Tai yra jungiamos temos – eina viena po kitos“, – tikina Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.
Po vakarykščio susitikimo su švietimo, verslo atstovais, šiems prašant vetuoti Seimo sprendimą nuo ateinančių mokslo metų nebetaikyti privalomo slenksčio baigiant dešimtą klasę, prezidentas apsisprendė – pataisas vetuoja ir kartelę siūlo atidėti trejiems metams – ją pradėti taikyti nuo 2029-ųjų rugsėjo.
„Prezidentas tikisi, kad tų trijų metų užteks pasiruošti visą mokiniui pagalbos paketą ir kartu pasiruošti visas galimas mokinio karjeros, ateities mokymosi kryptis, neišmetant nei vieno žmogaus iš sistemos“, – sako prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė.
Švietimo sistema, pasak patarėjos, nesugeba penktadaliui vaikų užtikrinti, kad jie per 10 metų pasiektų slenkstį.
„Jeigu mes suteikiame pažymėjimą, liudijantį, kad vaikas įsisavino pagrindinį ugdymą, tas pažymėjimas turi atspindėti tiesą. Mes tikimės, kad ministrė supras, jog reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą“, – pabrėžia prezidento patarėja.
„Prioritetas yra labai aiškus – pagalbą vaikams valstybė tikrai turi suteikti ir konsultacijos ar individualios konsultacijos, ar kitokia forma, turėtų būti pradėtos kuo anksčiau – nuo penktos klasės, kad tų nesėkmių būtų mažiau“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Jei dešimtokai nepasiektų kartelės ir nepereitų į aukštesnę klasę, nežinome, ką jiems reikėtų daryti toliau, sako specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė.
„Į tą neišlaikiusiųjų skaičių galėtų patekti ir tie vaikai, kurie nepasižymi gera motyvacija, bet ir tie, kurie objektyviai turi realių sunkumų ir kuriems nepadėtų visiškai šitoje situacijoje joks kurso kartojimas“, – teigia Specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė Rita Pakeltė.
„Nėra taip, kad mokinys neišlaiko iš pirmo karto ir yra šalinamas iš mokyklos kaip ministrė apokaliptiškai nubrėžė ir prigąsdino visuomenę, jog jie dabar išbėgs į gatves, vos netaps benamiais, skurdūs, pažeidžiami, pradės nuolat smurtauti vien dėl to, kad neišlaikė PUPP“, – sako lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
Kuo žemesnė kartelė, tuo prasčiau absolventai pasiruošę studijoms.
„Vadinasi, jog į universitetus bandys stoti silpnesni mokiniai, silpniau pasiruošę. Atitinkamai, jei universitetai mažins savo karteles ir juos priims, mes matysime silpniau pasiruošusius žmones darbo rinkoje“, – priduria ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
