Tai ar dar kukuoja gegutės? Žinoma, be abejo, ir dar kaip. Štai liepos 16-ąją girdėjau net tris patinus, kurie gerą valandą iš kailio nėrėsi beržų viršūnėse skelbdami, kad ši teritorija ir joje perintys paukščiukai yra jų.
Bet juk liaudies išmintis sako, kad gegutės paspringsta rugio akuotu, todėl jau nuo Joninių, na, bent jau nuo Petrinių, tai jau tikrai nebekukuoja. O jei, neduokdie, liepos mėnesį išgirsit kukuojant gegutę, tai labai blogas ženklas. Bus prasti metai, derlius bus prastas, namai sudegs, ir taip toliau, ir panašiai.
Tai, jei nenorit visų šių nelaimių, vaikščiokit su ausinėmis, nes gegutės dar kukuoja ir kukuos beveik iki liepos galo. Kodėl? Todėl, kad dar nesibaigė jų veisimosi sezonas, todėl, kad dar kai kurie paukščiukai (būsimi gegužiukų įtėviai) dar peri antras vadas.
Va, kai šitie sudės paskutinius kiaušinukus, gegutėms nebebus, ką daugiau veikti, ir jos tada jau pasprings tuo rugio akuotu. Išties tai jos ir toliau saugos jūsų sodus nuo įvairiausių plaukuotų ir beplaukių vikšrų, ir nebent jais galėtų paspringti.
Vidurvasaryje, be gegučių, dar daug pačių įvairiausių paukštelių gali girdėti. Jei pas jus gyvena šelmeninės kregždės, tai tikrai dar ilgai klausysit jų nuostabaus čiauškėjimo. Jei turit vyšnių, jums jas padės nurinkti iš šiaurės atskridę špokai. Bet jie ir atsidėkos savo giesmėmis, nes varnėnai gieda ne tik prie inkilėlių. Jie ulba visą vasarą, iki pat spalio.
Taip pat dar tikrai išgirsit ir malonias dagilių, juodagalvių bei sodynių devynbalsių giesmeles. Miškuose ir parkuose vis dar netyla liepsnelės, juodieji strazdai bei karietaitės. O šiuo metu be sustojimo švilpauja ir ekstravagantiškosios volungės. Nendrynai tebeaidi nuo ežerinių nendrinukių bei krakšlių tarškesio. Pievose ir laukuose putpelė kartoja savo vardą – put-pelė, put-pelė, o naktimis ten pat be sustojimo griežia griežlės. Įsivaizduojat – jos gali „krės krės varškės“ pasakyti 80 kartų per minutę.
Bet ne tik paukščių balsų galima išgirsti. Vis dar balose kūmuoja kūmutės, vis dar kvaksi kūdrinės varlės. Dabar pats stirninų vestuvių įkarštis, tai nenustebkit išgirdę ir jų lojimus. Tačiau nuo liepos pievose prasideda dar ir žiogų koncertai. Žalieji, margieji, keršieji žiogai, žiogai giesmininkai, siūlaūsiai, spragtukai, pjūkliai – va, kiek įvairiausių ilgaūsių žiogų turim. Jų instrumentas – ne smuikelis, ne kojytės, o sparnai. Visi šie išvardyti žiogai groja būtent sparnais, tiksliau, specialiu aparatu, kuris yra sparnų pradžioje. Tik skėriai, skėriukai groja kojytėmis trindami į sparną, bet jūs to garso negirdit, nebent tą skėrį į ausį įsikišit.
Nepraleiskit paskutinių gamtos koncertų, nenustebkit išgirdę gegutės kukavimų ir laukit rudenėlio. Jau po dviejų savaičių pirmieji gandrai paliks Lietuvėlę.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
