Nauja mokslininkų analizė rodo, kad klimato krizės sukeliamas ekstremalus karštis vasarą skatina ir taip Europą alinančią sausrą. Ją daugiausia lemia lietaus trūkumas, tačiau vis daugiau įrodymų, kad dirvožemiui išsausėti užtenka užsitęsusių karščio bangų. Sausros padariniai matyti ne tik žemės ūkyje, nusekusios upės trikdo ir laivybą.
Tūkstančiai hektarų išdegusios žemės – tai, kas akį rėžia. Bet užsitęsusių, stipresnių ir dažnesnių karščio bangų padariniai gali būti ir ne tokie akivaizdūs.
Dalis jų pastebima tik patyrusiai akiai. Antai vakarų Prancūzijoje, kur vynuogyno šeimininkas mėgina įvertinti jo ūkį užklupusios sausros padarytus nuostolius.
„Tokia vynuogė visiškai mirusi. Kaip sakome – sudegusi. Gali ją laistyti kiek nori. Uogos mirusios, nieko iš jų jau nepagaminsi. Šioms vynuogėms galas“, – konstatuoja Vynuogių augintojas Pierre-Henry Gadais.
Gera dozė lietaus galėtų dar daug ką pakeisti, tad viskas priklausys nuo ateinančių savaičių. Tačiau kol kas jis ruošiasi mažesniam, nei būna įprasta, derliui.
„Tarp vynuogių likę tarpai. Vadinasi, augalas kenčia. Visos uogos turi liestis viena su kita. Išspaudęs tokią vynuogę išgausi tik maždaug 50 procentų to, ką galėtum išgauti“, – tikina vynuogių augintojas.
Tokia pat problema ištikusi ir ūkininkus Austrijoje. Dėl karščio ir sausros šalies rytuose derliaus nuėmimas prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau, nei įprasta, tačiau dėl menko kritulių kiekio rudens prognozės taip pat niūrios.
Kai kur baiminamasi – derliaus nuostolis sieks net iki 50-ies procentų, kai, pavyzdžiui, kai kur kukurūzai iki šiol dar neišauginę burbuolių.
„Jie pasiekė svarbiausią augimo etapą – pieninę brandą, būtent per ją kaip tik praranda visą energiją. Net čia augalai nuo pusės iki metro aukščio. Įprastai kukurūzai užauga iki trijų metrų, tad čia derlius bus labai prastas“, – kalba ūkininkas Hubertas Blauensteineris.
Ten, kur kultūros neauga, karščiai atnešė kitų gamtos staigmenų. Antai viena Belgija vingiuojanti upė skaisčiai pažaliavo. Galbūt kai kam gražu, bet žmonių ir gyvūnų sveikatai gali būti pavojinga.
„Dumbliai ir melsvabakterės. Ir iš visų melsvabakterių viena ypač pavojinga, ji gamina toksinus“, – aiškina Botanikos mokslų daktaras Guy Bouxinas.
Vasarą toks žydėjimas labiau būdingas tvenkiniams, ežerams ir kitiems stovinčio vandens telkiniams, bet tvyrant sausrai, mažėjant kritulių ir džiūstant požeminiams vandenims, upių tėkmė, kurioje maišosi vanduo, lėtėja, tad daugintis organizmams sąlygos darosi palankesnės.
„Situacija palengvės tik rudenį. Deja, nieko negalime daryti, tik melsti lietaus“, – sako upių planavimo koordinatorius Fredericas Mouchet.
Nukritęs upių lygis Vidurio Europoje kelia laivybos problemų. Dunojaus atkarpa Slovakijoje ir Bulgarijoje jau nuseko tiek, kad kai kurie gilesnio dugno krovininiai laivai juo nepraplaukia ir yra priversti laukti, kol upės lygis pakils.
„Dunojus paprastai pasižymi hidrologinio režimo pusiausvyra. Neįprasta šiuo metų laiku matyti tokį žemą vandens lygį“, – pabrėžia hidrologė Katarina Kotrikova.
Miškų dirvožemis, pasak jį Prancūzijoje tiriančių ekspertų, neįprastai sausas.
„Tai visiškai neįprasta ir kelia daug nerimo. Nes tai, ką matome, atrodo kaip vėlyvos vasaros augmenija“, – sako miškų tyrėja Laure Gautier.
Sausas karštas oras garina vandens atsargas, o karštis verčia jo sunaudoti daugiau – derinys, kurį spręsti laikui bėgant darysis vis sunkiau.
