Premjeras Gintautas Paluckas situacijos nesureikšmina. Nemato problemos dėl 200 tūkst. eurų lengvatinės paskolos savo verslui ir dirbs kaip dirbęs.
Jeigu jokios problemos nėra, tai kodėl tiek daug brangaus laiko Vyriausybės vadovas turi paskirti pokalbiams apie tą nesančią problemą. Kodėl turėjo tai aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda. Kodėl jo kolegos socialdemokratų partijoje taip pat turi gilintis į baterijų verslą, kurio išklotinę pateikė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“.
Jų tyrimas atskleidė tokią elementarią finansinio chuliganizmo schemą, kuriai reikia tik informacijos, drąsos ir iniciatyvos. Premjerui ir jo verslo bičiuliams nė vieno nestinga. Jeigu žinai, kad kažkur pinigų yra, bus ir būdas jų gauti.
Yra toks valstybinis plėtros bankas ILTE, teikiantis lengvatines paskolas jauniems verslams. Viena premjero įmonė buvo per sena tokiai paskolai. Todėl gimė kita, neturinti veiklos pėdsakų, bet turinti teisę į lengvatinę paramą. Ir, suprantama, ją gavo.
Premjeras tiesiogiai nevogė nei iš žmonių, nei iš iždo. Tik įmonė, kurios viena pusė be vienos akcijos priklauso jam, gavo paskolą. Kaip tik tuo metu, kai Lietuva tinsta dėl mokesčių reformos. Kai išsijuosus ieškoma pinigų gynybai. Kai daugeliui neramu, Vyriausybės vadovo verslas gavo injekciją, piešiančią gerą ateities perspektyvą, su valstybės parama.
Paskolos dūmai rūksta per visus plyšius. Bet G. Paluckas ramus. Jeigu dūmai rūksta, tai kažkas tikrai dega. Ši taisyklė socialdemokratams negalioja. Vienas po kito partijos kolegos užima gynybines pozicijas. Vadas nekaltas, įstatymai leidžia būti akcininku.
G. Paluckas, kaip ir palaikančioji komanda, laikosi formaliosios gynybos. Nieko nerašiau ir neprašiau, jokios įtakos valstybiniam plėtros bankui, priėmusiam sprendimą skirti lengvatinę paskolą, nedariau.
Tiesa, teko priiminėti sprendimus dėl to banko, bet kadangi Vyriausybės vadovas savo įmonėje pareigų neturi ir formaliai veikloje nedalyvauja, tai jam, suprask, tikrai nereikėjo nusišalinti nuo sprendimų.
Dėl ko tik politikams nesvilo padai. Dėl netyčia prie jų namų nutiestų kelių, netinkamoje vietoje suvalgytų kotletų, dėl dosnių medžioklių, viešbučių, cepelinų, skrydžių. Ir dėl akcijų svilo ne kartą. Formali gynyba kartais padėdavo, bet dažniau – ne.
Nepaisant turtingos korupcinių pražangų istorijos, viena taisyklė jiems nelimpa. Ta taisyklė reikalautų perduoti savo akcijas fondui ar bent mamai, kol kadencija pasibaigs. Nekelti abejonių dėl naudojimosi aukštom pareigom, informacija ir valdžios tiesiogine ar netiesiogine galia. Netriuškinti pasitikėjimo, kurio ir taip – tik likučiai.
Premjeras principingas, kai reikia vertinti kitus. Europos socialinio fondo agentūra ukrainiečiams skirtą paramą dalijo ir rusams, ir baltarusiams. Tai nepriimtina, – sakė premjeras, nors taip leido tuometė tvarka. Agentūra bus reorganizuota, nors taip pat nevogė, tik mokė lietuviškai ir padėjo atvykėliams kabintis už gyvenimo Lietuvoje.
Jeigu pagal tą pačią logiką, kažką reikėtų reorganizuoti ir dabar. Vyriausybę, banką ar palaimintąją įmonę? Keblus apsisprendimas. Kaip ir premjero gyvenimas ant dviejų kėdžių – oficialios politikoje ir šešėlinės versle.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
