Gyventojai prisipažįsta, kad į Lietuvos teritoriją atklystantys dronai privertė susimąstyti, ar greitai rastų dokumentus, turėtų būtinų vaistų, maisto, grynųjų pinigų. Ekspertai ragina vengti skubotų sprendimų, esą tokiose situacijose blogai tiek panika, tiek visiškas nurodymų nepaisymas.
Nei konservų, nei kruopų niekas negraibsto. Nei Vilniuje, nei Utenoje, kur šią savaitę žmonėms siųsti aukščiausio – raudono lygio – oro pavojaus pranešimai. Dalis pirkėjų svarsto, kad maisto atsargų turi visada, dalis dar nuo pandemijos nemato prasmės jų prisikaupti.
„Paskui vištoms reiks atiduot visas kruopas“, – sako prekybos centre LRT kalbinta moteris.
„Tai seniai turim tokių konservų, dar kažko“, – komentuoja kita pirkėja.
„Tikrai reikia kažkiek, manau, ir grynųjų pinigų turėt. Ir tuos išlikimo krepšius pasiruošt, ir to pačio vandens, kiek priklauso“, – sako kitas pašnekovas.
Viena elektroninė parduotuvė skaičiuoja, kad vilniečiai trečiadienį per valandą išpirko 200 išgyvenimo rinkinių. Kai paprastai nuperka vieną ar du. Vienas iš bankų tądien fiksavo trečdaliu išaugusį pinigų išėjimą iš bankomatų Vilniuje, bet labai trumpam. Kitur Lietuvoje išgryninimas – kaip visada.
„Nesidomiu tuo dalyku apie tuos karus, bet grynųjų pinigų turiu visada“, – teigia LRT kalbintas vyras.
„Nu, žinot, jeigu atsitiks ta bėda, tai ir tuos pinigus atsiėmęs, miške gi niekur nepanaudosi jų“, – konstatuoja kitas kalbintas pirkėjas.
Kai kas susizgribo nežinantis, kuriam laikui užtektų kasdien būtinų vaistų ir ėdalo gyvūnams.
Bet žmonės svarsto: ukrainiečiai gyvena ir dirba, nors atakuojančių dronų – nuolat ir daug. O į Lietuvą atklydo vos keli ir tai – specialiai kažkieno nukreipti nuo kurso.
„Jeigu skristų ten šimtai dronų, tada taip. Bet kai vienas kitas paklysta ir tai, kurio tikslas nėra Lietuva, tai nematau, kad reikėtų panikuoti. Aišku, nemalonu, nejauku. Bet reikia adekvačiai galvoti ir mąstyti“, – pabrėžia dar vienas prekybos centre LRT kalbintas vyras.
„Nieko, neimam į galvą kol kas. Todėl, kad viskas ramu, tvarkinga. Tik gaila, kad nematom niekada premjerės kalbant. Kurt jin dingo. Ar ji atostogų išvažiavo? Kiti kažką kalba“, – komentuoja kitas pašnekovas.
Pavojaus signalai – stresas verslui. Vienas prekybos tinklas Vilniaus ir Utenos regionuose laikinai buvo uždaręs daugiau nei šimtą parduotuvių, cechų ir sandėlių. Nors parduotuvė – ne priedanga, žmonių joje liko daug ir jie neklausė.
„Reikia organizuoti tą uždarymą, kartu informuoti klientus, nes pirkėjai tęsia apsipirkimo procesą. Ne visi gal supranta, kad reikia pasitraukti, reikia nebeapsipirkinėti tuo metu“, – komentuoja „Maximos“ atstovas spaudai Titas Atraškevičius.
„Jeigu jums bus geriau dar nuo to, kad nusipirksit kilogramą kruopų, tai nueikit ir nusipirkit“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Kaip elgtis, instruktuoti kitus apmokytas R. Jokubauskas stambių pirkinių „ant karštųjų“ siūlo vengti – butas Ispanijoje gal ir suteiktų ramybės, bet paskola kainuotų ilgus metus.
„Svarbiausia yra išlaikyti tą sąmonės balansą. Bet kokie kraštutinumai yra negerai. Negerai yra čia jau visiškai dabar pult į paniką. Ir taip pat yra negerai apsimesti, kad nieko nevyksta“, – sako R. Jokubauskas.
Dronų atklydimai, anot jo, proga, tarkim, susižiūrėti, ar dokumentai – galiojantys, kiek ilgai ir ar visi – vienoje vietoje. Ir tai svarbu ne tik dabar. Gaisras ar dar kas gali nutikti bet kada.
O dėl dronų, sako, žmonėms būtų ramiau, jeigu jie patys galėtų matyti jų judėjimą. Verslas jau skelbia, kad kuria tokią programėlę.
