Donaldas Trumpas neatmeta galimybės, kad jam gali tekti įsikišti į padėtį Kuboje, Jungtinėms Valstijoms šią savaitę padidinus spaudimą komunistiniam salos režimui. Amerikos prokurorai ne tik pateikė kaltinimus žmogžudyste buvusiam Kubos lyderiui Rauliui Castro. Vašingtonas taip pat pristatė planą, pagal kurį ekonominės krizės kamuojama šalis galėtų sulaukti 100 milijonų dolerių paramos.
Jauniausiam Fidelio Kastro broliui Rauliui kitą mėnesį sueis 95-eri. Nors ir silpnas, jis saloje išlieka itin įtakingas.
Todėl Jungtinėms Valstijoms ieškant vis naujų būdų spausti Kubą, būtent Raulis atsidūrė Vašingtono akiratyje, dar ketvirtadienį jam paskelbti kaltinimai žmogžudyste.
„Pirmą kartą per beveik septynis dešimtmečius Kubos režimo aukščiausioji vadovybė šioje šalyje, Jungtinėse Valstijose, buvo apkaltinta smurto veiksmais, dėl kurių žuvo Amerikos piliečiai“, – sako JAV generalinis prokuroras Toddas Blanche`as.
Kaltinimai susiję su 1996-aisiais numuštais dviem lėktuvais, kuriais Kubos pabėgėlių įkurta organizacija talkino norintiesiems pasitraukti iš komunistų valdomos salos.
Tada žuvo keturi asmenys. Kuba tikina, kad lėktuvai buvo įspėti ir numušti salos oro erdvėje, Jungtinės Valstijos tai atmeta. Per incidentą Raulis ėjo gynybos ministro pareigas.
„Šie oficialiai pateikti kaltinimai ir reakcijos Kuboje rodo, kad artimiausiu metu spaudimas tik augs, o tai gali būti ženklas, kad Jungtinės Valstijos rengiasi karinei operacijai, panašiai į tą, kurią matėme Venesueloje. Taigi, manau, kad šiuo metu saloje situacija yra labai įtempta“, – komentuoja tarptautinių santykių ekspertė Roxanna Vigil.
Tokie kaltinimai paskatino kalbas, kad jau netrukus Kubos gali laukti Venesuelos likimas, o penktadienį Jungtinių Valstijų sekretorius tikina – diplomatija su sala vargiai įmanoma.
„Prezidentas visada teikia pirmenybę taikiam susitarimui, pasiektam derybų būdu. Bet, atsižvelgiant į tai, su kuo šiuo metu turime reikalų, tikimybė, kad taip įvyks, nėra didelė. O kol kas toliau darysime tai, ką privalome daryti“, – kalba JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
M. Rubio, kurio tėvai kilę iš Kubos, taip pat tikina – sala kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui, esą šalis priima Rusijos ir Kinijos žvalgybos pajėgumus.
Kubos užsienio reikalų ministras pareiškimus dėl jo šalies keliamos grėsmės atmeta ir kaltina Jungtinių Valstijų sekretorių melu, karinės agresijos skatinimu ir sisteminiais išpuoliais prieš salą.
„Skirtingai nuo Maduro vyriausybės, kuri buvo susiskaldžiusi ir korumpuota, Kubos valdžia – revoliucinė. Ji drausmingesnė ir ideologiškai nuoseklesnė. Kubos kariuomenė daugiau nei 60 metų kovoja už savo išlikimą, o režimo galia daugeliu atžvilgių kyla iš „grėsmės iš šiaurės“ ir bandymų mobilizuoti piliečius salai apsaugoti. Taigi kariuomenė tikrai gintų Kubą. Ar žmonės ją gintų, ar ne, sunku pasakyti“, – sako „Chatham House“ Lotynų Amerikos ekspertas Christopheris Sabatini.
Pačioje Kuboje nuomonės dėl Amerikos veiksmų išties nevienodos. Vieni tikina, kad gins savo šalį nuo galimų Jungtinių Valstijų veiksmų, kiti mano, kad jau seniai metas pokyčiams.
Visgi pyktis komunistinėje šalyje auga – dėl ilgus metus nevykdytų reformų sala ir iki naujausių įtampų su Vašingtonu paaštrėjimo susidurdavo su elektros tiekimo sutrikimais. O Amerikai paskelbus naftos blokadą gyvenimas tik sunkėja.
Dar savaitės pradžioje M. Rubio pranešė, kad Vašingtonas suteiktų 100 milijonų dolerių paramą salos gyventojams, bet, esą, ji būtų tiekiama tik per patikimas organizacijas ir užtikrinant, kad pagalba nepatektų į valdžios rankas. Dabar teigiama, kad Kuba su pasiūlymu sutiko, tačiau daugiau detalių neatskleidžiama.
