Šis įstatymas turėtų slysti Seime it sviestu patepta. Dėl skirtingų priežasčių, bet turėtų tikti ir liberalams, ir dešiniesiems, ir kairiesiems, ir visų atspalvių populistams. Nes jis apie pagalbą, labiausiai – moterims. Bet taip nėra. Pakeisti reikėtų nebent jo pavadinimą. Kai minima reprodukcija arba reprodukcinė sveikata, tai, ką vadiname meile, įgauna vaikus gaminančio fabriko bruožų, kur kūnas – tik instrumentas.
Įstatymo projekte įvairūs aistringojo gyvenimo aspektai sudėti į vieną vietą. Švietimas, teisės, finansavimas, medicininė, psichologinė, socialinė pagalba patyrusiems lytinį smurtą. Nieko labai nauja ar negirdėta. Buvo galima tikėtis tradicinių ginčų dėl lytinio švietimo, tačiau sproginėti pradėjo kitur.
Kas turi mokėti už apsaugą nuo nėštumo ir už negeidžiamo nėštumo nutraukimą? Būtent tai įskėlė ginčus, ir vėl tempiančius į moralinius karus.
Retai atsitinka, kad už abortą nebūtų kam sumokėti. Už paauglį tuojau pat sumokės tėvai. Problema tokio gylio, jog eurų skaičius neaktualus. Padorių suaugusiųjų pasaulyje paprastai nesiginčydamas moka gimdos neturintis situacijos „kaltininkas“. Arba tyliai šį klausimą iš darbotvarkės išbraukia moteris, nurydama skausmingus moralinius kaštus, o materialius nurašydama į nuostolius.
Projekte siūloma nėštumo nutraukimą, nesvarbu dėl kokių priežasčių jo reikia, apmokėti privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Štai čia nuomonės ir nebesutampa.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis linkęs abejoti, ar nemokami abortai yra reikalingi. Seimo narė Rita Tamašunienė manytų, jog žmonės turėtų būti atsakingi už pasekmes ir mokėti už abortą iš savo kišenės, netaikant išimties net ir prievartos aukai.
Nėštumas, kurį norima nutraukti, yra labiausiai matoma dalis. Kulminacija. Kiekvienas atvejis yra vienintelis, bet visada toje istorijoje dalyvauja abejonės kančia ir moteris – suaugusi arba paauglė.
Gerai pagalvojus, beveik viskas, kas apmokama sveikatos draudimo pinigais, yra arba nelaimingi atsitikimai, arba gyvenimo būdo pasekmės. Net ir senatvė yra pasekmė. Nepagydoma, bet gydoma. Avariją sukėlusio, kitą žmogų pražudžiusio kelių gaidelio iš ligoninės neišmeta. Apsvaigęs krito, lūžusi koja – pasekmė, bet gipsuoja ir klausimų, kas mokės, nekyla.
Kontracepcija ir neplanuotas nėštumas išskiriami, vertinami kitaip, siejami su ištvirkimu, silpnybe ar pramoga. Gerai, kad bent retėja gretos skelbiančių nusikaltimu ir viena, ir kita. Kai diskutuojama dėl finansavimo šaltinių, kartu pripažįstama, kad pats veiksmas nebėra tabu.
Viskas, kas talpinama į reprodukcinės sveikatos supratimą, yra didelis susipynęs skirtingų problemų kamuolys. Kriminalinių, socialinių, intelekto, moralinių, finansinių ir dar visokių. Nelygu už kurio siūlo patrauksi, tokį vaizdą ir gausi. Todėl ir tampoma kaip kam patogiau.
Nėštumas, kurį norima nutraukti, yra labiausiai matoma dalis. Kulminacija. Kiekvienas atvejis yra vienintelis, bet visada toje istorijoje dalyvauja abejonės kančia ir moteris – suaugusi arba paauglė.
Galiausiai moteris lieka viena su galutiniu sprendimu, savo kūnu, padariniais. Ir kažkodėl vis dar kalta. Nėštumas, kurį reikia nutraukti nesvarbu dėl kokių priežasčių, visada yra didelė bėda. Ji užgriūva moterį visu savo svoriu.
Gal kam nors ir sunku tuo patikėti, bet nemokamas nėštumo nutraukimas būtų lyg patvirtinimas – tave suprantam, užjaučiam, padedam. O tai suteikia saugumo ir stiprumo. Kuria kitokį santykį. Ar tai nėra daugiau nei pakankama priežastis pokyčiui?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
