Paskelbus galimybę teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti, tam skirti daugiau kaip pusšešto milijonų eurų išgraibstyti per 10 minučių. Gyventojai socialiniuose tinkluose piktinasi – sistema, per kurią turėjo pateikti prašymus, strigo, kitiems apskritai neveikė. Politikai žada tobulinti sistemą ir ieškoti būdų, kaip gerinti būsto prieinamumą.
Be valstybės paramos įsigyti nuosavą būstą nebūtų pavykę, pripažįsta klaipėdietė Raminta. Namus šeima nusipirko 2024-aisiais, tačiau šiemet kreipėsi dėl papildomos paramos.
„Gavome subsidiją su valstybės pažadu, įstatymo pažadu, kad, gimus antram ar trečiam vaikui, mes gausime po papildomus 5 procentus“, – sako klaipėdietė Raminta Liekienė.
Vis dėlto, prisijungus prie socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, užpildyti prašymo nepavyko.
„Strigo bepildant, nuolat strigo, nuolat „metė“ klaidas. Tu bandai spausti mygtuką ir – klaidos, klaidos, neveikia“, – konstatuoja klaipėdietė.
Moteris sako nesuprantanti, kodėl žmonės priversti dėl paramos grumtis kaip alkani šunys.
„Šeimos metai bus kiti, mums reikia žmonių, demografinė krizė, kaip mes galime jus paskatinti? Žmonės rašo: „Mums reikia būsto, mums reikia galimybių“. Tai kokio reikia būti bukumo, kad tu nematai visų šitų tikrųjų žmonių poreikių?“ – piktinasi ji.
Panašiomis patirtimis feisbuke dalijosi ir kiti gyventojai. Mat prašymams teikti numačius 7 valandas, pinigai pasibaigė per 10 minučių. Daugiau kaip pusšešto milijonų eurų skirti šeimoms, žmonėms su negalia, gaunantiems mažesnes pajamas.
„Čia kaip šeimoje – pinigų yra tiek, kiek yra. Tai biudžetas dabar yra toks, koks yra. Gynyba yra prioritetas. Vis tiek yra švietimas, yra socialiniai dalykai. Tai natūralu, kad vis tiek visiems padėti negalėsim“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Ministerija po kilusio sąmyšio paskelbė sistemą ketinanti tobulinti, o paramai pirmajam būstui skirianti papildomus 5 milijonus.
„Jie bus skirti tiems, kurie spėjo užpildyti paraiškas laiku“, – sako J. Zailskienė.
Greitai išdalyta parama – ženklas, kad būtina ieškoti daugiau sprendimų, kaip gerinti būsto prieinamumą šeimoms, sutinka politikai. Vienu jų esą galėtų tapti municipalinis būstas – nekilnojamasis turtas, valdomas, pavyzdžiui, savivaldybės ir nuomojamas pigiau.
„Jis būtų skirtas savivaldybėse, regionuose toms profesijoms, kurių dabar trūksta būtent tuose regionuose. Ar tai būtų mokytojai, medicinos darbuotojai“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
„Paprastai išsivysčiusiose valstybėse vėlgi turi gan didelę – nuo 10 iki 15 procentų – rinkos dalį. Mes tokios faktiškai neturime“, – komentuoja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Jekaterina Rojaka.
Tiesa, pirmiausia – eilė klausimų, kuriuos reikėtų išspręsti: finansavimo, teisinio reguliavimo, kas prisiimtų šią funkciją – savivaldybės ar valstybė.
„Ta pati ILTE, mūsų nacionalinis plėtros bankas, galėtų teikti tokias lengvatines paskolas tokiems būstams vystyti. Taip pat viešos privačios partnerystės būdas yra naudojamas daugelyje šalių“, – kalba prezidento vyriausiasis patarėjas R. Dilba.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia - tai yra patogus variantas. „O po to žmogus, įsikūręs, jau įleidęs šaknis, galėtų galvoti apie savo būsto statybą arba pirkimą to būsto“, – teigia jis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pusėje savivaldybių per penkerius metus nepastatyta nė vieno daugiabučio, o jaunos šeimos nuomai ar būsto išlaikymui kartais skiria daugiau kaip pusę savo pajamų. Trūksta ir maždaug 10 tūkstančių socialinių būstų.
