Grožis – subjektyvus dalykas. Visgi, retas drįstų prieštarauti, kad daugiausia teigiamų emocijų gamtoje gauname pavasarį. Ilgas ir niūrus žiemos laikas išvargina tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Saulės trūkumas neretą mūsų priverčia šypsotis rečiau, bet nuo lapkričio trukęs niūrusis metų laikas pasitraukė.
Nors pavasaris jau mūsų kiemuose, bet jis ilgai čia neužsibus, todėl nešvaistykime laiko savo būstuose ir pasistenkime pasigrožėti gamtos gimimo procesu.
Be jokios abejonės, visų pirma pavasarį pradeda skelbti paukščiai, kurių skambios tuoktuvinės giesmės aidi laukuose, soduose ir miškuose. Laukus užpildė vyturių čirenimas ir pempių tuoktuviniai skrydžiai. Raistuose aidi skardūs pilkųjų gervių trimitai. Miškuose nenutyla dažniausio Lietuvos paukščio kikilio čiurlenanti giesmelė, o pelkėse it verdantis vanduo burbuliuoja retųjų tetervinų balsai. Ką jau kalbėti apie zyles, bukučius, lipučius ir kitus smulkiuosius mūsų sparnuočius – jiems šiuo metu pats tuoktuvių įkarštis.
Netyla ir migruojančių paukščių balsai. Viršum galvų virtinėmis į Šiaurę dieną bei naktį gagendamos traukia žąsys. Migruoja reti tilvikiniai paukščiai ir mūsų kraštuose neužsibūnantys šiaurinių kraštų svečiai – baltabruviai strazdai.
Bet gamta nėra tik paukščiai! Kiekviename žemės centimetre įvairūs gyvūnai ir augalai savais būdais skelbia pavasarį ir skuba užsiimti savo giminės pratęsimu. Šiluose dabar pats vėjalandžių šilagėlių, retų ir saugomų, bet vienų gražiausių Lietuvos laukinių gėlių, žydėjimo metas. Žydi ir šalpusniai, pavasarinės ankstyvės, netrukus pirmuosius žiedus sukraus ir visiems puikiai žinomos kiaulpienės. Augalų žiedai tiesiog užplūs mūsų gamtą, vienas už kitą gražesni ir kvapnesni konkuruos tarpusavyje bandydami prisivilioti vabzdį apdulkintoją. Be jų ir augalų nebūtų!
Vabzdžiai tai gerai žino, šis laikas, kai žiedai pilni nektaro, ilgai netruks, tad reikia skubėti juo pripildyti po žiemos ištuštėjusius pilvelius. Bitės, kamanės, drugiai – visi jie lenda iš savo žiemoviečių ir dūzgesiu bei plazdesiu užpildo pievas bei miškus. Nuvykite į mišką, nors dar kovo pabaiga, bet miškuose skraidančių drugių jau nemažai. Vieni dažniausių šiuo metu – citrinukai, karpytūnės ir dilgėlinukai.
Ne tik sausumoje gyvybės ratas įsibėgėja, vandenyje jis taip pat kunkuliuoja vis stipriau. Saulės įšildytose ežerų pakrantėse neršia žuvys, varlės, po žiemos įmygio atgimsta ir laumžirgių lervos bei kiti vabzdžiai.
Nors pavasaris savo piką pasieks gegužę, bet kiekvienas mėnuo savaip gražus. Man labiausiai patinka balandis, kai gamta jau pabudusi po žiemos miego ir energingai ruošiasi naujam sezonui. Pasimėgaukime šiuo metų laiku, jis nuostabus ir gražus kiekviename savo centimetre. Nė nepajusime, kai į kiemus įžengs vasara, su savimi į gamtą atsinešdama ramybės bei tylos metą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
