Prabėgo pirmoji 2025 metų savaitė. Vakarų pasaulis bunda aktyviai veiklai po šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių. Pasigirsta pirmieji pareiškimai, iš kurių kolegos politologai ir politikos ekspertai bando atspėti, ko galima tikėtis šiais 2025 metais. Tačiau tai vis dar yra tarsi būrimas iš kavos tirščių.
Neatsakius į klausimą, kas įvyko svarbiausio 2024 metais, vargu, ar iš vieno kito pareiškimo gali atsakyti, kas laukia tarptautinės politikos 2025 metais.
Diplomatinių, karinių įvykių per šventes buvo dviejuose karščiausiuose pasaulio taškuose: Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose: Sirijoje bei Izraelyje.
Ukrainoje net švenčių dienomis Putino režimas pasiuntė raketas ir dronus prieš taikius gyventojus, o karas Donbase nesustojo nė minutei. Sirijoje, kur gilios krikščionybės šaknys, nė minutei nesustojo diplomatinis gyvenimas, kalbant apie šios šalies ateitį. Izraelyje kilo demonstracijos, reikalaujant valdžios žingsnių, išlaisvinant iš „Hamas“ islamistų nagų pagrobtus žmones.
2024 m. pabaigoje įkaito situacija Sakartvele, kur po parlamento rinkimų, kuriuos provakarietiška Sakartvelo gyventojų dalis laiko nedemokratiškais, į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, bet nieko panašaus į Rožių revoliuciją Gruzijoje ar Oranžinę bei Euromaidano revoliuciją Ukrainoje neįvyko.
2025 metų pradžioje įsitempė situacija jau Moldovoje po to, kai Ukraina nuo sausio 1 d. nutraukė rusiškų dujų tranzitą per savo teritoriją. Dujų neteko ir prorusiškas režimas Uždniestrės separatistinėje respublikoje, kuris bando gyventi visiškai nepriklausomą gyvenimą nuo likusios Moldovos jau daugiau nei dvidešimt metų, nes beveik nemokamai jas gaudavo iš Rusijos ir tuo užtikrino savo teritorijoje esančios pramonės egzistavimą.
Dujų neteko visa Moldova, bet ji turi alternatyvų tiekimą iš Rumunijos. Nors dėl to dujų kaina išaugo daugiau nei dvigubai, vis dėlto, tų dujų yra. Uždniestrė tokių alternatyvų neturi. Jos prorusiškas kelias pakibo ant plauko.
Galima pagirti Europos Sąjungos šalis už solidarumą su Ukraina, tai labai pagelbėjo atsispirti Slovakijos premjero Fico šantažui, kuriam šis pasitelkė net Rusijos prezidentą Putiną. Taip, Ukrainos biudžetas dėl rusiškų dujų tranzito sustabdymo neteks didelių pajamų, bet, iš tikrųjų, absurdiška buvo padėtis, kai vykstant nuožmiam Rusijos karui prieš Ukrainą, per šios šalies teritoriją ramiai tekėjo „Gazprom“ dujų tranzitas į Europą.
Vis dėlto, žvelgiant į praėjusius metus, nedaug galima pasidžiaugti Vakarų šalių, o ypač įtakingiausios Vakarų pasaulio valstybės JAV realiais veiksmais. Taip, gražių pareiškimų apie tai, kad bus pagelbėjama Ukrainai iki galo skambėjo ir praėjusiais metais, bet tai, kad neretai šiuos pareiškimus lydėjo delsimas teikti reikiamą karinę paramą, o ypač po JAV Kongreso sprendimo praėjusių metų balandžio mėnesį, ir atvėrė tą baisią spragą Ukrainos gynyboje, stipriai demoralizavo Ukrainos žmones. Todėl ėmė strigti taip ir neįsibėgėjantis mobilizacijos procesas, o Ukraina prarado per 2024 metus daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos. Ypač Donbase.
Kaip pripažįsta ir Ukrainos, ir Vakarų ekspertai, tai sunkiausias metas nuo plataus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, kuris vyksta beveik trejus metus.
Vakarų silpnumas užimti principinę poziciją tapo priežastimi, kodėl įvykiai Sakartvele po parlamento rinkimų neprivedė prie europinių jėgų pergalės.
Galima tvirtinti, kad ir euroreferendumas Moldovoje bei prezidento rinkimai, išrenkant pakartotinai provakarietiškos politikos prezidentę Mają Sandu, taip pat sunkiai vyko, nes dalis Moldovos gyventojų mato Vakarų silpnėjimą ir ES nebeatrodo daliai iš jų taip patraukliai kaip anksčiau.
Vakarų, o ypač JAV Bideno administracijos silpnumą mato ir autoritarinės valstybės, ir kitos šalys. Štai, kodėl „užmigus“ pasaulio tvarką kelis dešimtmečius po Šaltojo karo prižiūrėjusiam šerifui Vašingtone, įvairios šalys ėmėsi pačios spręsti rūpimus klausimus be JAV pritarimo ar mažiau kreipdamos dėmesį į galimus prieštaravimus nei anksčiau. Todėl 2024 metus reikėtų, matyt, laikyti politinio chaoso pasaulyje pradžios metais.
Izraelis atakavo proiraniškas grupuotes regione, Turkija ir Kataras bei kitos regiono valstybės be Vakarų šalių pagalbos prisidėjo nuverčiant Assadą.
Net ir Ukraina greičiausiai be didelio pritarimo iš JAV ėmėsi karinės operacijos Kursko srityje, likviduoja, remiantis Izraelio „Mossad“ patirtimi, aukšto rango Rusijos pareigūnus Maskvoje, prisidėjo prie Assado nuvertimo, pradėjo vykdyti slaptas operacijas prieš Rusiją net Afrikoje.
Politiniam chaosui pasaulyje pradžią davė dar Krymo aneksija, įvykdyta 2014 m. Putino, prieš ką bejėgis buvo kitas JAV demokratų prezidentas B. Obama. Procesas įsibėgėjo per 10 metų ir tapo toks chaotiškas, kad pasaulyje, įskaitant Ukrainą, viltis daugelis ėmė sieti su D. Trumpu. Nors visi supranta D. Trumpo politiką kaip nenuspėjamą, bet pripažįsta, kad bejėgiška Bideno politika nesustabdė augančio chaoso ir taip smogė Vakarų pasaulio įtakai.
Kokia bus pasaulio politika prie D. Trumpo, galima bus atsakyti tik tada, kai D. Trumpas taps prezidentu. Dabar tai prognozuoti būtų tarsi burti iš kavos tirščių. Girdime labai prieštaringus signalus. Bet kuriuo atveju yra aišku, kad 2025 metai bus tarsi gyvenant pasaulyje pagal Donaldą Trumpą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
