NATO užsienio reikalų ministrai susirinko į Helsingborgą Švedijoje. Per dviejų dienų neformalų susitikimą planuojama pagrindinį dėmesį skirti pasirengimui Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Bet NATO krištoliniame kambaryje – kitas dramblys, ir ne vienas.
Švedijos, kuri yra jauniausia NATO narė, pietuose esantis Helsingborgas yra net šiek tiek mažesnis už Klaipėdą, bet tai vienas iš svarbiausių Šiaurės šalių logistikos centrų, kuriame susikerta uostų, keltų maršrutai, geležinkeliai ir pagrindiniai kelių tinklai, jungiantys Švediją su likusia Europa.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- NATO užsienio reikalų ministrai susitiks Švedijoje, kad aptartų pasirengimą liepos mėnesį Ankaroje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
- JAV planuoja sumažinti savo karinius pajėgumus Europoje, kas kelia susirūpinimą dėl NATO atgrasymo.
- Vašingtono nepasitenkinimas dėl europiečių lėto įsitraukimo į Hormuzo sąsiaurio atblokavimą rodo nesutarimus tarp sąjungininkų.
- Baltijos šalys, ypač Lietuva, kelia oro gynybos klausimą dėl padidėjusių incidentų su dronais.
- Nors kai kurios šalys, kaip Lietuva, aktyviai remia Ukrainą, NATO generalinio sekretoriaus pasiūlymas skirti 0,25 proc. BVP Kyjivui susiduria su pasipriešinimu.
NATO ministrų susitikimas ketvirtadienį prasidėjo nuo vakarienės NATO ir Ukrainos tarybos nariams, joje dalyvaus ir Švedijos karalius su karaliene, o penktadienį esminė dalis – Šiaurės Atlanto tarybos užsienio reikalų ministrų sesija.
„NATO užsienio reikalų ministrai susitiks Helsingborge, Švedijoje, ten ruošimės liepos pradžioje Ankaroje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Jis priminė, kad pernai Hagoje sąjungininkai priėmė istorinį sprendimą iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP (3,5 proc. karinėms ir 1,5 proc. – susijusioms reikmėms), todėl Ankaroje liepos 7–8 d. bus peržiūrima, kaip vykdomi įsipareigojimai, kaip sekasi sukurti pajėgumus ir kaip didinti gynybos pramonės gamybą.
„Didžiausia problema, su kuria šiandien susiduriame kalbant apie Aljanso politiką, yra tai, kaip ne tik padidinti išlaidas, bet ir paversti jas didesne gynybos pramonės produkcija“, – kalbėjo M. Rutte.
JAV kariai Europoje
Tačiau didžiausias dramblys kambaryje – JAV pajėgų buvimas Europoje. „Reuters“ paskelbė, kad šią savaitę JAV praneš, jog sumažins savo karinius pajėgumus, kurie būtų prieinami Aljanso Europos šalims per didelę krizę. Kalba eina apie NATO pajėgų modelį (Force Model) – tai esminė atgrasymo dalis, pagal šį modelį kiekviena Aljanso narė nurodo nacionalines pajėgas, kurios taikos, krizės ir karo metu yra perduodamos NATO vyriausiojo vado Europoje (SACEUR) žiniai.
Europa turi imtis didesnio vaidmens. Europa imsis didesnio vaidmens kartu su Kanada.
Markas Rutte
„Kalbant apie NATO pajėgų modelį, turime parengę atitinkamus procesus. Tai įprasta tvarka. Taigi, to buvo galima tikėtis. Manau, kad tai vyksta visiškai teisingai. Kas tiksliai bus paskelbta – teks palaukti. Man neleidžiama to atskleisti, bet manau, kad viskas vyksta būtent taip, kaip tikėjomės, ir visiškai atitinka „be netikėtumų“ principą“, – tradiciškai išlaikyti ramybę bandė M. Rutte.
Prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad išves 5 tūkst. karių iš Vokietijos, o 4 tūkst. karių perkėlimas rotacijos pagrindais į Lenkiją taip pat buvo sustabdytas.
„Europa turi imtis didesnio vaidmens. Europa imsis didesnio vaidmens kartu su Kanada – stipresnė Europa stipresnėje NATO, prisiimdama didesnę atsakomybę už įprastinę gynybą. Ir taip, JAV toliau dalyvaus Europos reikalų sprendime laikui bėgant tiek branduolinės, tiek ir įprastinės gynybos srityse. Atsižvelgiant į tai, mes žinome, įvyks pokyčių“, – vėlgi ramino M. Rutte, pažymėjęs SACEURo JAV generolo Alexuso Grynkewichiaus anksčiau šią savaitę pasakytus žodžius, kad tai nepakenks NATO gynybos planams.
„Nepulčiau dabar į paniką ir galvoti, kad viskas, amerikiečiai jau atsitraukė. Aš nemanau ir nematau tų indikacijų, kad jie tikrai taip padarys. Žodžiu, tiesiog manau, kad tai vyksta pagal tam tikrą planą, kai tiesiog Europa ir Kanada prisiima daugiau atsakomybės, ir mes turime investuoti daugiau, daugiau perimti turbūt vadaviečių“, – antradienį LRT teigė ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis.
Vis dėlto JAV karių dislokacijos Lenkijoje atšaukimas sukėlė baimių, kad amerikiečiai ne perkels pajėgas iš Vakarų Europos į Rytus, bet pasitrauks ir iš Rytinio flango (Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie tūkstantį JAV karių).
Labai svarbu teigiamą indėlį parodyti amerikiečiams, kad mes norėtume ir mums labai būtina, kad jie liktų. Tačiau pažadų kol kas nėra.
Raimundas Vaikšnoras
„Mes, lietuviai, esame pakankamai matomi dėl mūsų biudžeto gynybai, dėl priėmimo sąlygų, ypač tai, kad priimančiosios šalies paketas suteikia treniravimosi gebėjimų amerikiečiams Lietuvoje. Todėl manau, čia labai svarbu teigiamą indėlį parodyti amerikiečiams, kad mes norėtume ir mums labai būtina, kad jie liktų. Tačiau pažadų kol kas nėra“, – LRT antradienį teigė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ir vėliau pridūrė: „Bet aš labai tikiu, kad amerikiečių buvimas Lietuvoje išliks.“
Hormuzo sąsiauris
JAV pajėgų pasitraukimas siejamas ir su konfliktu tarp sąjungininkų. D. Trumpas yra labai nepatenkintas, kad strigus jo karui Irane europiečiai neskuba įsitraukti į Hormuzo sąsiaurio atblokavimą, o kai kurios Europos šalys net neleido atakoms prieš Iraną naudoti jų teritorijoje esančių JAV bazių. Tokias nuotaikas asmeniškai pajuto ir pats M. Rutte: „Trumpai tariant, kai balandį lankiausi Baltuosiuose rūmuose, pajutau nusivylimą, ypač kai kalbėjome apie tai, kad europiečiai turėtų atverti savo bazes JAV operacijoms šiuo atveju. Vis dėlto nuo pat pirmos dienos matėte, jog didžioji dalis Europos šalių, kurios galėjo tai padaryti, atvėrė savo bazes, iš esmės įgyvendindamos dvišalius įsipareigojimus, kuriuos jos buvo prisiėmusios su JAV.“
Tačiau Hormuzo sąsiauris iš kambario niekur nedingo ir tikėtina, jog šį klausimą NATO ministrų susitikime kels JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Dalis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, pranešė, kad jos pasiruošusios prisidėti prie išminavimo ir saugios laivininkystės Hormuzo sąsiauryje užtikrinimo, bet procesas vyksta lėtai, keliamos sąlygos dėl taikos ir pan.
„Kalbant apie sąsiaurį, dabar matome, kad sąjungininkai vis aktyviau reaguoja į raginimus imtis veiksmų, atsižvelgdami į kvietimą iš anksto dislokuoti svarbiausius pajėgumus netoli veiksmų vietos. Ir, žinoma, Aljanse nuolat vyksta debatai ir diskusijos, kaip mes, NATO, galime prisidėti ar ne prie to, kas vyksta“, – aiškino M. Rutte.
Oro gynyba
Lietuva ir kitos Baltijos šalys, kuriose pastaruoju metu padaugėjo incidentų su trečiųjų šalių dronais, neabejotinai kels oro gynybos klausimą. Antradienį virš Estijos Rumunijos F-16 naikintuvai iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos Lietuvoje numušė bepilotį, trečiadienį ir ketvirtadienį dėl įskridusių dronų oro pavojus buvo paskelbtas Lietuvoje. NATO, ES ir sąjungininkai solidarizavosi su Baltijos šalimis ir atsakomybę priskyrė Rusijai.
Tai turime pereiti nuo Baltijos oro policijos prie oro gynybos ir sustiprinti visa tai kontrdroninėmis priemonėmis.
Kęstutis Budrys
„Kitas dalykas – tai nuo politinio solidarumo pereiti prie karinio solidarumo ir prie papildomų pajėgų dislokavimo regione. Turime ne vieną jau vykstančią operaciją, kurią reikia sustiprinti ir išplėsti. Ar tai būtų Rytų sargyba, ar tai būtų Baltijos sargyba, ar tai būtų galų gale vis dar iki galo neįgyvendintas rotacinis oro gynybos modelis regione. Turime turėti ne tik antžeminio balsavimo priemones, bet taip pat ir oro platformas. Tai turime pereiti nuo Baltijos oro policijos prie oro gynybos ir sustiprinti visa tai kontrdroninėmis priemonėmis. Visi, kas ką nors plėtoja, eksperimentuoja, gamina, turi dislokuoti savo pajėgumus Baltijos šalyse, nes čia kaip tik yra intensyviausias veiksmas NATO pasienyje“, – prieš NATO ministrų susitikimą į LRT klausimą atsakė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Mums šiai dienai – kol mes įsigysime tam tikras priemones ir kol mes jas galėsime naudoti – mums reikalingas papildomas Aljanso arba kitų šalių, kurios turi tam tikrus pajėgumus, didesnis dėmesys užtikrinant saugumą“, – anksčiau antrino ir kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
Tačiau su antidroninės gynybos iššūkiais susiduria ne tik Lietuva, bet ir visos NATO valstybės, nes tai naujos technologijos, kurioms dar nėra šimtaprocentinai efektyvaus ir ekonomiškai tvaraus atsako.
„Dronai yra visiškai naujas kariavimo būdas ir todėl nėra dar sukurta tų idealių technologijų, kurios sektų kiekvieną droną“, – teigė ambasadorius D. Jauniškis.
Parama Ukrainai
Dar viena tema, kuri dėl Vašingtono požiūrio pastaruoju metu stumiama į paraštes, tai parama Ukrainai. Šiaurės ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, priekaištauja kitiems sąjungininkams, kurie dažniausiai tik žodžiais palaiko Ukrainą.
„Turime sutarti, kaip dalinamės paramos Ukrainai naštą. Tai negali būti užkrauta vien tik ant grupės NATO narių pečių“, – sakė K. Budrys.
Nemanau, kad šis pasiūlymas bus priimtas, nes yra daug prieštaravimų dėl šio fiksuoto 0,25 koeficiento.
Markas Rutte
Prieš susitikimą Švedijoje M. Rutte pasiūlė įsipareigoti, kad visos NATO narės Kyjivui skirtų 0,25 proc. BVP (Lietuva nuo 2022 m. skyrė 2,5 proc. BVP). Tačiau, kaip pripažino pats NATO vadovas, abejotina, ar dėl to pavyks sutarti: „Taip, kartais mano užduotis yra pateikti drąsių pasiūlymų, ir kartais jie nebus priimti. Nemanau, kad šis pasiūlymas bus priimtas, nes yra daug prieštaravimų dėl šio fiksuoto 0,25 koeficiento. Turiu būti sąžiningas šiuo klausimu, bet tai padariau todėl, kad noriu diskusijos. Nes Nyderlandai, taip pat Vokietija, Danija, Švedija, Norvegija, Kanada ir kitos šalys, pavyzdžiui, kalbant apie PURL (kuomet Europa ir Kanada sumoka už JAV ginkluotę Ukrainai – red. past.) paketus, atlieka sunkiausią darbą, o tai yra labai svarbu.“
Nors NATO ministrų susitikimas Helsingborge yra neformalus, tačiau, neabejotinai, jis atskleis nuotaikas ir parodys, kiek sudėtingas bus Aljanso viršūnių susitikimas Ankaroje.
