Pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą per Nerį Kaune statanti įmonė „Autokausta“ nesutiko geranoriškai atlyginti gamtai padarytos apie 42 tūkst. eurų žalos, kurią nustatė aplinkosaugininkai. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, tai yra pagrindas teisme pareikšti civilinį ieškinį.
Kaip LRT.lt nurodė AAD, Kauno aplinkos apsaugos skyrius balandžio 7 dieną išsiuntė žalos aplinkai apskaičiavimo aktą UAB „Autokausta“, kuriuo įpareigojo atlyginti 42 452,28 eurų dydžio žalą aplinkai, atsiradusią pažeidus natūralų hidrografinį tinklą – Neries upės vagą.
„Iki 2026 m. gegužės mėn. 20 d. nėra gauta duomenų, kad įmonė per nustatytą terminą būtų geranoriškai atlyginusi aplinkai padarytą žalą. Administracinio tyrimo metu įmonė pateikė rašytinę poziciją, kurioje nurodė nesutinkanti su aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu ir atsisakanti atlyginti žalą aplinkai. Taip pat nurodoma, kad įmonė nesutinka su mokslininkų pateiktomis išvadomis, kuriomis vadovaujantis buvo atliktas aplinkai padarytos žalos apskaičiavimas“, – teigia aplinkosaugininkai.
Aplinkos apsaugos departamentas žada tęsti administracinio tyrimo veiksmus.
„Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimas yra pagrindas civiliniam ieškiniui pareikšti teisme civilinio proceso tvarka“, – teigiama raštu pateiktame AAD komentare.
Prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą atmestas
Kiek anksčiau LRT.lt skelbė, kad balandį aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtai atlikto Neries vagos gilinimo statant pėsčiųjų tiltą per Nerį Kaune.
Policija atsisakė pradėti tyrimą, šį sprendimą AAD apskundė, tačiau skundas, prokurorės nutarimu, atmestas.
Kiek anksčiau aplinkosaugininkai LRT.lt pasakojo, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nereiškia, kad žala gamtai nebuvo padaryta. Anot AAD, upei pakenkta ir nors ši istorija nepatenka į baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį, tačiau gali būti vertinama administracinės atsakomybės ir žalos aplinkai atlyginimo kontekste.
Žala gamtai siekia 42 tūkst. eurų
LRT.lt primena, kad apie pėsčiųjų tilto statybos darbus Neries upėje, galbūt pažeidžiančius aplinkos apsaugos reikalavimus, praėjusių metų rugpjūtį pranešė fiziniai asmenys.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad darbai buvo vykdomi „Natura 2000“ teritorijoje, todėl gali būti pažeistos teisės normomis saugomos vertybės. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad vykdydama darbus įmonė nepaisė projekte numatytų veiklų apimties ir atliko Neries upės gilinimo darbus.
Siekiant tiksliai įvertinti poveikį upės hidromorfologijai, pasitelkti ekspertai.
„Remiantis patikrinimo duomenimis ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto parengta tyrimų ataskaita, nustatyta, kad vykdyti darbai tirtoje atkarpoje neabejotinai pakeitė upės hidrodinaminį bei upės vagos dugno reljefą ir kranto liniją“, – pranešime nurodė Aplinkos apsaugos departamentas.
Dėl šių darbų, teigiama, buvo pažeista natūrali upės vaga ir padaryta didelė žala aplinkai – 42,4 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Kaltinimus atmeta ir sako, kad dirbo pagal projektą
Gegužės pabaigoje Kauno savivaldybės bei darbus atliekančios įmonės „Autokausta“ atstovai surengė simbolinę pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nerį kapsulės įkasimo ceremoniją. Darbai upėje prasidėjo dar pernai, o baigti turėtų būti 2027 metų liepą.
UAB „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas tąkart žurnalistams sakė, kad darbai Neryje atliekami pagal projektą, o aplinkosaugininkų kaltinimus atmetė: „Žala tik apskaičiuota, bet nepatvirtinta, niekas jos nenustatė, <...> ji teorinė. Mes nesijaučiame labai nusikaltę gamtai, mes gamtą saugome, technika yra visa nauja. <...> Manau, svarbu ne tik gamta, bet ir žmonės, kurių judrumas pagerės, galės ateiti į senamiestį, saugiai atsivesti vaikus.“
Paklaustas, kaip vertina Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų teiginius apie žalą, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tąkart sakė problemos nematantis. „Aš kai buvau mažas ir čia dar braidydavau be glaudžių, tai šitos salos išvis nebuvo. Nežinau, tegul visi skaičiuoja, kaip nori, bet miestas turi būti gyvas. Tada reikia nueiti ir hidroelektrinę dar nugriauti arba, kaip mes siūlome visiems, per ją suprojektuoti šliuzą, kad galėtų laivai iš Kauno marių persikelti ir plaukti į Nidą“, – sakė jis.
