Dzūkijoje toliau tęsiamos čia galbūt trečiadienį nukritusio drono paieškos. Jas sunkina miškinga ir pelkėta teritorija, tačiau neatmetama, kad dronas galėjo įskristi į Baltarusiją.
Kariuomenės teigimu, vakarykštė objekto trajektorija rodo, kad jis galėjo būti paveiktas radioelektroninės kovos priemonėmis. Keisti manevrai fiksuoti jau Baltarusijos teritorijoje, tačiau kariuomenės vadas teigia, kad iš pradžių baltarusiai tai neigė. Po dvi dienas iš eilės skelbiamo oro pavojaus Seimo nariai kariuomenės ir ministerijos prašo atsakymų, kam ir kaip greitai panaudos oro gynybai skirtus pinigus.
Kariuomenė pasitelkė ir savo dronus, sako, kad objekto ieško daugiau nei šimtas karių. Bet, pasak vietos valdžios, šiandien, palyginti su vakar, pareigūnų mažiau.
„Tas dronas bus rastas, nes neužilgo pradės dygti lepeškos, kitaip tariant voveruškos, ir mūsų grybautojai ras tą droną“, – su ironija kalba Varėnos rajono vicemeras Alvydas Verbickas.
Kariuomenė prašo gyventojų, pastebėjusių ar girdėjusių droną, pasidalyti informacija.
„Pati vietovė labai sudėtinga – miškinga, pelkėta, tai šiandien, kaip ir vakar, bus skiriamas didysis dėmesys gyventojų apklausai“, – komentuoja kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Vietiniai pripažįsta, rasti gali būti sunku.
„Jei ežere nukrito? Tai niekad nerasit. O čia jų daug yra“, – sako LRT kalbinta gyventoja.
Rasti droną norima ir įsitikinant, kieno jis.
„Akivaizdu, kad Ukraina rengia gynybines atakas prieš Rusiją, bet vakar konkretaus drono savininko mes nei patvirtinti, nei paneigti negalime“, – pripažįsta krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Nors patvirtina, kad sekmadienį rastas dronas Utenos rajone – ukrainietiškas, paveiktas Rusijos radioelektroninės kovos priemonių. Ukrainos gynybos ministras esą dėl to drono jau atsiprašė.
„Dėl sekmadienio mes jau anksčiau esame bendravę, jis manęs atsiprašė: jis sako, kad vėl krito dronas“, – sako R. Kaunas.
Vakarykštis skrydis, pasak kariuomenės, taip pat atrodo kaip paveiktas radioelektroninių kovos priemonių. Kariuomenės vadas sako, kad Lietuvoje radarai pirmiausia fiksavo neįprastą judėjimą ore Baltarusijoje.
„Mes jau turim patirties, kai suka ratus, ar tai sraigtasparniai, ar naikintuvai, tai kažkas vyksta. Galimai tai galėjo jie medžioti ukrainietiškus dronus. Tai mūsų pirmiausia buvo skambutis: kas vyksta? Aišku, pirma reakcija – esą nieko nevyksta, nieko nėra“, – teigia kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
Ir baltarusiai Lietuvą, pasak vado, informavo tik tada, kai fiksuotas objektas pajudėjo Lietuvos link.
Nors radaruose iki Varėnos objektas fiksuotas, vėliau jis dingo. Taip pat kariai radaruose nematė, ar tai tikrai dronas. Tad politikai kvietėsi kariuomenės atstovus ir prašė aiškiai nurodyti, kada bus įgyvendintas integruotos oro gynybos planas.
„Planas ir koncepcija yra ir pinigai yra. Ir laiko grafikas bus pateiktas“, – tvirtina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
„Dabar dalykas yra, kokių konkrečiai technologijų reikia, kas jau egzistuoja sujungti į vieną visumą, kad galėtume turėti antidroninį sprendinį“, – sako ministras R. Kaunas.
Anksčiau oro gynybai buvo numatyta pusė milijardo eurų.
„Mes kalbam apie tą minimalistinį variantą. Tas planas, kuris užprogramuotas biudžete, yra tik dalinai sprendžiantis problemą“, – teigia Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Tad aiškėja, kad pinigų trūks. O kol kas pajėgumai bus skirti tik didiesiems miestams ir strateginiams objektams. Bet komitetas prašo paskaičiuoti, kiek kainuotų sukurti lietuvišką „oro kupolą“.
„Jei norime įgyvendinti visos Lietuvos skydą, tai šitie pinigai tikrai yra nepakankami“, – sako R. Sinkevičius.
O kol neaišku, kada tai bus, kariuomenės vadas dar užvakar Briuselyje prašė NATO ir Jungtinių Valstijų papildomų pajėgumų.
„Ar tai būtų žvalgybiniai dronai, ar tai būtų AWACS (įspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvai – LRT.lt) papildomų pajėgumų dislokavimas ilgesniam laikui mūsų regione“, – teigia R. Vaikšnoras.
Tačiau tų priemonių dar ieškoma ir neaišku, kada jos atvyktų. Tiesa, tikimasi ne tik Aljanso, bet ir dvišalės Amerikos paramos.
„Aš negaliu spausti, nes aš prašau, dedu faktus ant stalo ir, jeigu visas NATO yra atsakingas už rytinio flango gynybą, ne vien tik Lietuva, Latvija ir Estija su Lenkija, tai suprantama, kad reikia tuos pajėgumus sugeneruoti“, – sako kariuomenės vadas.
Birželį į Lietuvą turėtų atvykti Ukrainos oro gynybos specialistai. Tikimasi jų pagalbos apsiginti nuo jų pačių pasiklydusių dronų.
