21-ą kartą vykstančioje Lietuvos ir Vokietijos forumo konferencijoje Brėmeno mieste Vokietijoje šią savaitę aptartas glaudesnis abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos ir kosmoso technologijų srityje. Šį kartą nemažai dėmesio skirta ir bendram Europos karinių pajėgumų vystymui, o renginyje nuskambėjo raginimai Europos Sąjungai (ES) skirti daugiau dėmesio darbams, o ne kalboms, rašoma forumo organizatorių pranešime žiniasklaidai.
„Viską turime daryti kartu“
Brėmeno karinės vadovybės vado pavaduotojas Philipas Dieboldas renginyje pabrėžė, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada yra vienas svarbiausių žingsnių stiprinant abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Nė viena valstybė šiame amžiuje viena pati negali laimėti karo, todėl viską turime daryti kartu: stiprinti bendradarbiavimą ir kartu didinti Europos gynybinius pajėgumus. Lietuvos visuomenė grėsmes suvokia visiškai kitaip nei Vokietijos visuomenė, ir tai yra labai svarbi patirtis mums“, – konferencijoje teigė jis.
Brėmeno ekonomikos reikalų valstybės sekretorė Maike Frese pridūrė, kad nors ir tiesa tai, kad Europa buvo sukurta taikai, Rusijos agresija parodė, jog nebegyvename savaime saugioje aplinkoje.
„Europa privalo priimti sprendimus vieningai ir daug greičiau. Turime stiprią pramoninę bazę tiek Vokietijoje, tiek Europoje, todėl turime bendradarbiauti tarpusavyje ir ieškoti partnerių už Europos ribų, kurie taip pat gina demokratines ir kultūrines vertybes“, – kalbėjo M. Frese, pridurdama, kad saugumo srityje bendradarbiaudamos valstybės tuo pačiu stiprina ir savo ekonomikas.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis, kalbėdamas apie ekonominio atsparumo svarbą, priminė Lietuvos ir Taivano pavyzdį bei paragino ES taip pat ryžtingai ginti savo ekonomines pozicijas pasaulyje.
„Esame vienintelė sostinė ES, kurioje yra Taivano atstovybė. Kinija norėjo sutriuškinti mūsų mažą ekonomiką, įvedė griežtas sankcijas, tačiau tai buvo momentas, kai mes išsiveržėme į priekį“, – sakė Ž. Pavilionis.
Ukraina atskleidė Europos silpnybes
Parlamentaras Ruslanas Baranovas mano, kad prie regiono saugumo ženkliai prisidėtų Ukrainos, kuri šiuo metu turi vieną stipriausių kariuomenių pasaulyje, integracija į ES.
„Europoje vis dar jaučiamas atsargumas kalbant apie Ukrainos integraciją, tačiau turime matyti ir tai, ką Europa iš to gautų. Ukraina reikštų papildomus 40 mln. žmonių, pažangiausias karines technologijas, derlingą žemę ir kritines žaliavas, kurių šiandien Europai trūksta. Su Europos investicijomis Ukrainos potencialas būtų milžiniškas“, – pažymėjo R. Baranovas.
Seimo nario Lauryno Kasčiūno teigimu, Europai šiuo metu trūksta įvairių strateginių gynybos pajėgumų, todėl turime stengtis išsaugoti bendradarbiavimą ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
„Yra svarbu strategiškai išlaikyti JAV Europoje. Tačiau tuo pačiu turime suprasti, kad amerikiečiai aiškiai sako, jog pagrindinės konvencinės pajėgos Europoje turi būti europietiškos. Tai reiškia, kad Europa turi pati stiprinti savo kariuomenes, brigadas ir divizijas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Vis dėlto Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Tomas Riovekampas nuogąstavo, kad karas Ukrainoje negailestingai atskleidė Europos silpnybes greičio ir ryžto klausimais.
„Autoritarinės valstybės sparčiai plečia savo karinę pramonę, o Europa vis dar diskutuoja apie atsakomybes ir nacionalinius pramonės interesus. Šiandieninės viešųjų pirkimų sistemos Europoje yra pernelyg lėtos ir sudėtingos. Sistema, kuriai net taikos metu reikia metų sprendimams priimti, nėra tinkama geopolitinės krizės sąlygomis“, – pastebėjo T. Riovekampas.
Jis įsitikinęs, kad Europa turi tapti kariniu požiūriu pajėgesnė, greitesnė, atsparesnė ir technologiškai pranašesnė, tačiau pažymėjo, kad atgrasymas kuriamas ne vien ginklais.
Pagrindas – atspari visuomenė
Pasak Lietuvos kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės, saugumas visų pirma prasideda nuo visuomenės pasitikėjimo.
„Atsparumas, gebėjimas atsilaikyti prieš dezinformaciją, istorijos perrašymą, bandymus suskaldyti mūsų visuomenes – tai yra mūsų minkštoji galia, kuri šiandien tampa kietosios galios dalimi. Šiame kontekste Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas turi aiškią kryptį – bendrą įsipareigojimą stiprinti Europą kaip politinę, technologinę ir vertybinę erdvę“, – forume kalbėjo ministrė.
Ji pridūrė, kad Europa bus stipri tiek, kiek yra stiprus jos vertybinis ir kultūrinis pagrindas, o be jo nebus nei tvarios gynybos politikos, nei ilgalaikio politinio solidarumo.
L. Kasčiūno teigimu, gynyba visų pirma „prasideda mūsų galvose“, todėl stipri valia ginti savo valstybę yra pagrindinis saugumo faktorius.
„Jei norime stiprių kariuomenių, mums reikia rezervo, šaukimo sistemos, visuotinio gynybos modelio ir visos visuomenės įsitraukimo. Po Šaltojo karo dalis Europos kariuomenių tarsi išėjo atostogų, todėl šiandien reikia ne tik investicijų ir pajėgumų, bet ir mentaliteto pokyčio“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Kas toliau po brigados“?
2005 m., Lietuvai jau įžengus į Europos Sąjungą ir NATO, pradėta ryšių su Vokietija stiprinimo iniciatyva tapo svarbiu abiejų šalių bendradarbiavimo pagrindu. Tuomet įkurtas „Lietuvos ir Vokietijos forumas“ nuo pat pradžių veikė kaip platforma, jungianti verslo, kultūros ir švietimo bendruomenes, siekiančias glaudesnės partnerystės ir gilesnio tarpusavio supratimo.
Renginyje klausiant „Kas toliau po brigados?“ sutarta, kad Lietuvos ir Vokietijos laukia platesnis projektas – bendra Europos gynybos politika, šalių partnerystei tampant vis svarbesne visai Europai. Kaip teigė už gynybą ir kosmosą atsakingas Eurokomisaras Andrius Kubilius, „JAV vis labiau besifokusuojant į Indijos-Ramiojo vandenynų regioną ir Vakarų pusrutulį, Europa turi pati prisiimti atsakomybę už savo saugumą, kurdama savo gynybinius pajėgumus su natūralia Vokietijos lyderyste“.
Kaip atskleidė konferencijos diskusijos, gynyba šiandien neįsivaizduojama be kosmoso technologijų vystymo. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas pabrėžė, kad Lietuva Europos kosmoso bendruomenei žinoma kaip nišinių technologijų kūrėja bei pakvietė Vokietijos įmones bendradarbiauti su Lietuvos verslais ir mokslo institucijomis svarbiose Europos kosmoso agentūros programose.
Lietuvos įmonių atstovai renginyje Julius Ašmonas („Nanoavionics“) ir Erikas Bėrontas („Coetus“) pabrėžė, kad nepriklausomas kosmoso pasiekiamumas yra didelė ES problema, kaip ir finansavimas bei ilgos viešųjų pirkimų ir sprendimų priėmimo procedūros.
Jie taip pat akcentavo, kad naujos kosmoso įmonės gali būti patikimos partnerės didiesiems sistemų integratoriams, tokiems kaip OHB, „Airbus Defence and Space“ ir kt. Diskusijoje apie kylančias naujas technologijas saugumo srityje kalbėjo „Astrolight Space“ technologijų vadovas Dalius Petrulionis ir „Integrated Optics“ atstovė Marion Roesler.
Lietuvos ir Vokietijos Forumo konferencijos Brėmene tikslas – ne tik suvesti stipriausias abiejų šalių kosmoso bei gynybos įmones, siekiant tarp jų užmegzti dar glaudesnius ryšius, bet ir sutarti, kad kitame Forumo renginyje, kuris vyks šių metų lapkričio 30 d., lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimas bus siekiamas panaudoti būtent Europos lyderystės gynybos srityje įtvirtinimui.
