JAV žiniasklaidai paskelbus, kad prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje, politologas Alvydas Medalinskas sako, JAV prezidentas taip bando atsikirsti savo kritikams, pernelyg nerizikuodamas supykdyti Maskvą.
„To buvo galima laukti, kad toks sprendimas ateis, nes prezidento Bideno administracija patiria vis didesnę ir didesnę kritiką dėl savo elgesio Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu, kad elgiasi labai silpnai, neryžtingai, kad vėlavo su karine pagalba“, – LRT RADIJUI sekmadienį sakė Odesoje gyvenantis politologas.
Kadenciją baigiantis prezidentas J. Bidenas dabar daro keletą dalykų iš karto: „Vienas dalykas – yra paskelbta, kad ta septynių milijardų pagalba vos ne kas savaitę pajudės į Ukrainą [...]. Ir antras dalykas – dabar kalbama apie leidimus iš Amerikos ginkluotės [...] atakuoti.“
Kaip pabrėžia A. Medalinskas, JAV žalia šviesa kartu reiškia, kad ir prancūzai su britais leidžia Kyjivui savo suteikta ginkluote atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje, nes šiuose yra amerikietiškų komponentų.
Pagrindinis veiksnys, paskatinęs Vašingtoną pakeisti ilgai laikytą liniją, buvo Šiaurės Korėjos karių atsiradimas Ukrainos karo fronte, sako politologas.
„Yra labai aiškus paaiškinimas ir JAV rinkėjams, nes Šiaurės Korėja tikrai yra grėsmė, šitą įvardino ir prezidento Bideno administracija, ir Trumpo administracija, ir dabar paskelbus „Bloomberg“ informaciją, kad vos ne 100 tūkst. gali atsiųsti šiaurės korėjiečių, iškarto pasirodė ir informacija, kad Bideno administracija gal leis atakuoti taikinius, vėlgi pasakant, kad visų pirma prieš šiaurės korėjiečius ir logistiką, kuri pagelbės šiaurės korėjiečiams Kursko srityje.“
JAV leidimas, A. Medalinsko manymu, palengvins situaciją Kursko srityje, tačiau Donbaso fronte mažai ką gali pakeisti. „Mes matysime, ten situacija yra tikrai pakankamai kritiška“, – sako jis.
Prognozuodamas galimas Maskvos reakcijas, A. Medalinskas negalvoja, kad bus peržengta kokia nors raudona linija.
„Dar reikės pažiūrėti, kiek iš tikro to karinio kontingento, kurį Ukraina gali atakuoti atsiradus tokiam leidimui, Rusija paliko šitoje zonoje. Gali būti, kad ji didžiąją dalį savo karinių objektų jau perkėlė į saugią teritoriją“, – svarsto politologas.
Tad suteikęs Kyjivui leidimą, J. Bidenas, viena vertus, atsikerta kritikams, kaltinantiems jį neveiksnumu, tačiau, kita vertus, pernelyg nerizikuoja išprovokuoti Rusijos atsaką. „Gali būti, kad ta raudona linija net nebus peržengta, jei paaiškės, kad daug tų vadinamųjų taikinių Rusijos jau yra perkelta į atstumą, kurio tos raketos nepasiekia.“
Pirmieji taikiniai, kuriuos Ukraina galėtų atakuoti ATACMS sistemomis, A. Medalinsko manymu, būtų kariniai aerodromai, iš kurių kyla lėktuvai su sklandančiom bombom, ir dar neatitraukti šaudmenų sandėliai.
JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, anksčiau sekmadienį pranešė, kad šalies prezidentas pirmąkart leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje.
Šis sprendimas yra didelis JAV politikos pokytis ir priimtas tuo metu, kai J. Bidenas ruošiasi palikti Baltuosius rūmus. Išrinktasis prezidentas Donaldas yra žadėjęs apriboti Amerikos paramą Ukrainai ir kuo greičiau užbaigti karą.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių teigimu, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė Vašingtono leidimo panaudoti galingą raketų sistemą ATACMS smogti taikiniams Rusijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad tokia žalia šviesa reikš, kad NATO „kariauja“ su Rusija – tokių grasinimų jis yra pažėręs ir anksčiau, kai Ukrainos rėmėjai plėtė karinę pagalbą Kyjivui.
