Vakar prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta pozicija, kad karą sustabdyti gali tik karas, o NATO kartojant, kad negali padėti Ukrainai, jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. Lietuvos visuomenė pasigavo su didžiuliu palaikymu ir skatinimu NATO, kaip aljansui, imtis veiksmų Rusijai stabdyti.
Daliai visuomenės tai drąsūs ir įkvepiantys žodžiai, bet reali padėtis NATO įsitraukus į Rusijos karą prieš Ukrainą atrodo neįvertinta.
NATO aljansas matomas kaip pagrindinė atsvara Rusijos pajėgoms, niokojančioms Ukrainą. Esą NATO įsikišimas padėtų atitraukti Rusijos pajėgas iš suverenios valstybės teritorijos ir įtikintų Putiną, jog Vakarai tokie galingi, kad jis daugiau nedrįstų imtis karo veiksmų prieš demokratines Europos valstybes. Vis dėlto NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje reikštų keletą dalykų.
Taip pat skaitykite
Pirmiausia, aljansui Ukrainą paskelbus neskraidymo zona, NATO pajėgos privalėtų naikinti bet kurį Ukrainos oro erdvę pažeidžiantį orlaivį. Rusijos požiūriu – taip didėtų NATO puolimo grėsmė ir aljanso valstybės būtų paskelbtos kare dalyvaujančiomis priešėmis. Svarbu prisiminti, kad NATO yra gynybinis aljansas (ne taip, kaip Jungtinės Tautos, – taikos palaikymo). Tai, kas mums gali atrodyti kaip taikos palaikymo ar įvedimo misijos, Rusijoje bus interpretuojama kaip išpuolis prieš Rusijos pajėgas. Tokiu atveju NATO taps nebekvestionuojamu priešu ir taikiniu.
Antra, dažna nuomonė, kad NATO pajėgos yra pajėgios sunaikinti Rusijos karines pajėgas, todėl įsitraukti į karą – privalomas demokratinių valstybių ėjimas, norint „išgelbėti“ Ukrainą. Tokioje situacijoje neatsižvelgiama į vieną svarbų aspektą: jei NATO įsitraukia į Rusijos karą prieš Ukrainą, Rusija „įsitrauks“ į karą prieš NATO. Tai reiškia, kad Rusijos taikiniu taps nebe tik Ukraina, bet galbūt ir visos NATO aljanso valstybės – tik Vokietija, tiek Norvegija, tiek Prancūzija. Viso to priešakyje, kaip NATO pakraščio valstybės, – ir Lietuva, Latvija, Estija.
Galiausiai, net įvertinus NATO pajėgumą atlaikyti tokį karą ir galbūt jį laimėti, sprendimas įsitraukti į karą būtų praktiškai lygus sprendimui pradėti Trečiąjį pasaulinį karą
Kariniai veiksmai neliktų izoliuoti Ukrainos teritorijoje, o išplistų pirmiausia į Baltijos valstybes, Lenkiją, galbūt Rumuniją. Tai reikštų, kad NATO pajėgos nebegalėtų telkti dėmesio tik į karą Ukrainoje, bet turėtų palaikyti gynybą visoje naujai besiformuojančioje Rytų Europos fronto linijoje. Šios gynybos dalis – ir Baltijos valstybių ginkluotosios pajėgos.
Galiausiai, net įvertinus NATO pajėgumą atlaikyti tokį karą ir galbūt jį laimėti, sprendimas įsitraukti į karą būtų praktiškai lygus sprendimui pradėti Trečiąjį pasaulinį karą. Tai kainuotų dar daugiau gyvybių abiejose barikadų pusėse, NATO valstybių, kaip ir Ukrainos, miestų bombardavimą, griovimą, nuolatinę karo būseną, kuri truktų ne vienus metus. Rusijai pajutus didesnę grėsmę, neabejotinai išaugtų branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė – iki tokios, kuri keltų realaus branduolinio susinaikinimo grėsmę.
Taigi, kaip sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, turime paklausti savęs, ar norime atsibusti kare su Rusija. Šią akimirką norint padėti Ukrainoje kenčiantiems žmonėms ir mirštantiems kariams, emocinis nusiteikimas ir neapykanta Putinui verčia mobilizuotis ir daryti viską, kas įmanoma. Dėl to daliai visuomenės norisi ir NATO įtraukti į karą. Vis dėlto, realiai įvertinus situaciją, kuri kiltų konflikto išplėtimo atveju, NATO įsitraukus į karą reikštų ne tik karo Ukrainoje tąsą, bet ir karą Lietuvoje bei kitose demokratinėse valstybėse.
Nors klausimas dėl NATO įsitraukimo gali skaldyti visuomenę, svarbu laikytis išvien tiek tarpusavyje, tiek tarp visuomenės ir politikos formuotojų. Galimos visuomenės priešpriešos su valstybės vadovais dėl nepakankamų pastangų NATO įtraukti į karinį konfliktą reikėtų vengti ir įvertinti, ką realiai galime padaryti dėl Ukrainos, įskaitant ginkluotės, humanitarinės bei diplomatinės pagalbos teikimą. Vienybė šiame kare svarbu ne tik Ukrainos visuomenei, bet ir visam demokratiniam pasauliui, kuris kovoja su neatleistinais Putino veiksmais.
