Uždarytas Hormūzo sąsiauris kelia vis daugiau problemų pasaulio ekonomikai. Brangsta degalai, prognozuojamas prekių ir paslaugų kainų augimas. Artėjant atostogų sezonui vis labiau ryškėja ir aviacinių degalų trūkumo problema. Oro bendrovės jau pradeda imtis veiksmų. „Lufthansa“ nuo gegužės iki spalio atšaukė apie 20 tūkst. skrydžių, o Nyderlandų vežėjas KLM artimiausią mėnesį atšaukia apie 160.
Kokios yra ekonomikos perspektyvos LRT televizijos laidoje „Savaitė“ pasakoja banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Kaip karas Irane ir kiti neramumai Artimuosiuose Rytuose gali paveikti pasaulio ekonomiką trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Jei sąsiauris būtų atidarytas per savaitę, per dvi, ar per mėnesį, ir jei taip atsitiktų tik po trijų mėnesių?
– Bent jau kol kas, mano ir daugelio analitikų nuomone, Rubikonas dar nėra peržengtas. Tačiau sniego gniūžtė rieda nuo kalno. Kuo ilgiau tą gniūžtė riedės, tuo iššūkių ir problemų bus daugiau. Tas laikas, kada Rubikonas bus peržengtas ir turėsime, galbūt, pasaulinę recesiją, artėja. Vieni sako, kad ta linija bus gegužės pabaigoje, kiti – birželį, liepą. Aš manau, kad tai gali būti vasaros pradžia ar vidurys. Jei mes vis dar matysime uždarytą Hormūzo sąsiaurį, prasidės kiti, antriniai, tretiniai efektai, kurie lems globalų ekonomikos lėtėjimą.
Tas laikas, kada Rubikonas bus peržengtas ir turėsime, galbūt, pasaulinę recesiją, artėja
Tą sulėtėjimą pamatysime ir kituose segmentuose. Nes ne tik nafta brangsta, bet ir trąšos. Galų gale ir kitų produktų kainos gali pakilti. Be to, visą tai gali lemti palūkanų normų kėlimą.
– Tai jūs neatmetate pasaulinės recesijos tikimybės?
– Neatmetu, bet viliuosi, kad dar yra laiko ir to laiko yra pakankamai nemažai. Apie du mėnesius. Galbūt tris. Viltis yra, kad per šį laikotarpį bus rastas sprendimas.
– O ar yra šalių laimėtojų dabartinėje situacijoje?
– JAV tai palanku ir jie to neslepia. Tą, netgi, labai stipriai reklamuoja. Štai, pirkite amerikietišką naftą, dujas. Netgi JAV akcijų kainos yra aukštesnės, nei buvo prieš prasidedant karui. D. Trumpui ir jo aplinkai tai yra pakankamai geras rezultatas, jie per daug galvos nesuka. Labiausi dėl to kenčia Pietryčių Azija, taip pat ir Europa.
– Kai jūs sakote, kad galime prieiti ir iki recesijos. Kokios tos pasekmės gali būti Europai ir Lietuvai? Ko mes labiausiai turėtume bijoti?
– Infliacijos šuolio, kurį paradoksaliai gali sukelti ne tiek pirminis energijos kainų šokas. Mes tokios energijos krizės, kokia buvo 2022 m., neturime. Tada brango degalai, gamtinės dujos ir elektra. Dabar turime tik degalų brangimą. Dujos brango nedaug, o elektros kaina pastovi. Tad didesnė grėsmė, kad politikai, siekdami „gelbėti“ gyventojus, masiškai pradės pilti pinigus į ekonomiką, subsidijuodami įvairias sritis. Tą jau daro Lenkija. Tai lemtų didžiulį infliacijos šuolį. Panašiai, kaip turėjome po pandemijos. Tai būtų scenarijus, kuris būtų labai nemalonus.
Didesnė grėsmė, kad politikai, siekdami „gelbėti“ gyventojus, masiškai pradės pilti pinigus į ekonomiką, subsidijuodami įvairias sritis
– Kokios infliacijos galime tikėtis? Aš girdėjau, kad ji gali siekti ir 4, ir 7 proc.? Nes iki šitų įvykių Lietuvoje buvo prognozuota 2 proc. infliacija.
– Ko gero 5 proc. jau mes tikrai turėsime. Mes dabar lipame į viršų. Galima sakyti, kad kiekvienas mėnuo uždaryto sąsiaurio prie infliacijos prideda po 1 proc. punktą.
– Kokius politinius ir ekonominius sprendimus vyriausybės turėtų priimti jau dabar, nebelaukdamas, kad sumažintų globalios energetikos krizės poveikį Lietuvoje? Lietuvos premjerė jau sako, kad rudenį reikės imtis papildomų priemonių. Galbūt jas galima jau dabar anonsuoti?
– Pagalba turėtų būti pramonei ir žemės ūkiui. Tai yra tie sektoriai, kurie kenčia tiesiogiai. Jie kenčia nuo konkurencijos. Vokietija jau skelbia milžinišką planą, yra kitos šalys. Jos skelbia subsidijuojančios energetikos išteklius.
Pagalba turėtų būti pramonei ir žemės ūkiui. Tai yra tie sektoriai, kurie kenčia tiesiogiai
Kalbant apie gyventojus, juos siūlyčiau remti atsargiai. Pavyzdžiui, degalų pardavimai Lietuvoje kovo mėnesį nelabai ir sumažėjo. Nors lietuviai mėgsta pasiskųsti ir kai kuriems tai yra sunku, mes kol kas neturime didelio vartojimo susitraukimo. Todėl prioritetą teikčiau pramonei ir žemės ūkiui. Nes, jei strigs šie sektoriai, tada atsiras stabdymai gamybos, nedarbas pradės augti. O žemės ūkis svarbus, kad mes išlaikytume nedidelį maisto kainų augimo lygį. Jei ir maisto kainos pradės augti, tai mes jau nieko nepadarysime.
– Ar gali Europoje pritrūkti aviacinio kuro? Ar galime mes daugiau gaminti, ar gyvensime tik iš įsivežamo?
– Gali, gali ir dyzelinio ekstremaliu atveju pritrūkti. Todėl, kad Europos Sąjunga (ES) vykdė tokią politiką. ES mažino energetinių išteklių pasiūlą, bet nemažino paklausos arba tai darė labai lėtai. Mažmeniniai degalų pardavimai Europos Sąjungoje yra 5 proc. didesni, nei buvo prieš 10 metų. Tai kur čia tas ekologiškumas? Tuo pačiu naftos telkiniai uždaromi, gamtinių dujų telkiniai uždaromi. Europos priklausomybė nuo importo yra labai didelė. Tad kviečiu šiemet pagalvoti ir apie vietinį turizmą, bus saugiau.
– Gerai, o ne aviacinio kuro, mes galime pritrūkti?
– Prieš tai kalbėjau apie Europą. Kalbant apie Lietuvą, tai mes nepritrūksime, nes turime savo naftos perdirbimo gamyklą. Ji naftą perka iš Norvegijos, JAV, kažkiek iš Afrikos šalių, P. Amerikos. Mes praktiškai jau kurį laiką neperkame visiškai jokios produkcijos iš Artimųjų Rytų. Tai tos sutartys leis apsirūpinti. Aišku, kaina gali būti didelė.
