Drauge su liberalios pasaulio tvarkos subyrėjimu pasireiškė ir radikali istorinio teisingumo kaita. Vienas iš reiškinių, kuris buvo susijęs su liberalia pasaulio tvarka, sudaryta JAV ir jos sąjungininkių po Antrojo pasaulinio karo, buvo nauja istorinio teisingumo sąvoka. Šios sąvokos ištakos – valstybių gėdos jausmas dėl baisių žmogaus teisių pažeidimų, įvykdytų Antrojo pasaulinio karo metais (ir ne tik).
Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pastebėta nauja tendencija tarptautiniuose santykiuose. Daugelis valstybių ėmė atsiprašinėti už istorines neteisybes (tokias kaip dalyvavimas Holokauste ir kitose baisiose tragedijose), perrašinėti istorijos vadovėlius, pripažindamos kaltę praeities nusikaltimuose, bei mėginti atkurti istorinį teisingumą kitais būdais, tokiais kaip restitucija aukoms, kurios prarado ne tik turtą, bet daugeliu atvejų ir gyvybę bei šeimos narius, kai buvo vykdomi nusikaltimai prieš žmoniškumą. Istorinė tiesa ir dora istorinė atmintis buvo šios tendencijos dalis. Žymus restitucijos tyrėjas Elazaras Barkanas šiuos reiškinius apibūdino kaip naują tarptautinę moralę, kai tautos pripažįsta savo kaltę ir mėgina atkurti istorinį teisingumą ir istorinę tiesą, ypač mažumų atžvilgiu. Ilgą laiką ši tarptautinė moralė buvo palaikoma JAV – hegemono (stipriausios valstybės tarptautinėje sistemoje), kuri ragino valstybes (taip pat ir Lietuvą) prisiminti praeityje įvykdytus nusikaltimus ir už juos atgailauti.
Dabartiniai pokyčiai tarptautinėje sistemoje leidžia daryti prielaidą, kad ši tarptautinė moralinė tvarka, kuri buvo neatsiejama liberalios pasaulio tvarkos dalimi, jau pradeda byrėti. Ne vienoje valstybėje vyksta šiurpūs žmogaus teisių pažeidimai, primenantys baisius Antrojo pasaulinio karo metus. Atrodo, kad tarptautinei bendruomenei nebėra energijos reaguoti į visus šiuos žmogaus teisių pažeidimus. Atrodo, kad daugumai valstybių dingo noras pripažinti savo praeities nusikaltimus ir atgailauti dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų.
Ši tendencija ypač akivaizdi buvusioje liberalios pasaulio tvarkos hegemoninėje valstybėje JAV. Visai neseniai, prieš antrąją Trumpo kadenciją, kalbos apie praeities nusikaltimus, tokius kaip vergovė bei sisteminė neteisybė, buvo gan plačiai paplitusios ir netgi palaikomos federalinės valdžios. Neįtikėtina, tačiau šie diskursai staigiai išnyko – tam neprireikė net poros metų. Vietoj praeities nusikaltimų pripažinimo JAV įsigali nacionalistinė atmintis, garbinanti šlovingą JAV praeitį ir nenorinti pripažinti kaltės dėl žmogaus teisių pažeidimų, tokių kaip vergovė ar diskriminacinė politika prieš mažumas bei imigrantus. Be abejo, dėl šio reiškinio galima kaltinti Trumpo administraciją, bet šio reiškinio užuomazgų buvo ir prieš Trumpą – nacionalistinė atmintis JAV visuomet turėjo savo palaikytojų.
Norėtųsi tikėti, kad nacionalistinės, praeities nusikaltimus neigiančios atminties darymas Trumpo JAV yra laikinas reiškinys ir kad ateityje vėl bus bandymų pripažinti praeities nusikaltimus. Tačiau kol kas, artėjant liepos 4-ajai, federalinės valdžios palaikomas nacionalistinės atminties kūrimas yra ypač aktyvus.
Aršios nacionalistinės atminties įsigalėjimas ypač matomas pasirengimo 250-ojo JAV nepriklausomybės minėjimui renginiuose, kurie vyks liepos pradžioje. Dar praeitais metais Trumpo administracija paskelbė keletą įsakų, kuriais kritikavo JAV norą prisiimti kaltę už praeities nusikaltimus ir diskriminacinius režimus. Pasidarė aišku, kad Trumpo administracija visais būdais skatins nacionalistinę JAV istorijos sampratą, pasak kurios JAV yra „išrinktoji“ tauta, kovojanti už laisvę bei individo teises. Administracija ėmėsi kovoti su pastangomis komplikuoti istoriją, mėginti prisiminti praeities nusikaltimus bei neteisybes.
Besiruošiant 2026-ųjų liepos 4-ajai (JAV Nepriklausomybės dienai), prezidento įsaku pradėtas kurti 250 herojų „nacionalinis sodas“, garbinantis tautos praeitį. Vašingtone planuojama statyti didžiulę 76 metrų triumfo arką, kuri nustelbs net ir paminklą prezidentui Lincolnui, kuris prisidėjo prie vergovės panaikinimo JAV. Įkurta „Laisvei 250“ (angl. „Freedom 250“) organizacija, kuri atsakinga už patriotinį auklėjimą visoje šalyje. Šios organizacijos dėka po šalį jau keliauja „laisvės sunkvežimiai“ su mobiliomis parodomis, garbinančiomis „šlovingą“ šalies praeitį ir kovą už laisvę – neužsimenant apie mažiau šlovingus puslapius, tokius kaip vergovė ir diskriminacinė politika.
Be abejo, nacionalistinė JAV istorijos samprata ypač sustiprėjo antrosios Trumpo administracijos metais. Nebėra jokių kalbų apie jokią tarptautinę moralę ir kaltės pripažinimą dabartiniuose karuose. Atvirkščiai – tiek viceprezidentas J. D. Vance`as, tiek karo sekretorius Pete`as Hegsethas nesidrovi kritikuoti net popiežiaus, argumentuodami, kad agresyvus JAV karas prieš Iraną turi dangiškąjį palaikymą. Pavyzdžiui, neseniai viceprezidentas J. D. Vance`as per „Turning Point USA“ pasirodymą Atėnuose (JAV) argumentavo, kad popiežius neteisus dėl JAV karo prieš Iraną kritikos. Mat Dievas buvo su JAV kariais, kurie išlaisvino koncentracijos stovyklas ir išvadavo Holokaustą išgyvenusius žmones. Taigi, pasak Vance`o, Dievas kariaujančios JAV pusėje ir dabar.
Tačiau nacionalistinė JAV istorijos samprata, neigianti bet kokią tautos kaltę – tai ne tik Trumpo administracijos konstruktas, jos šaknys gilesnės. Jau seniai JAV (ypač pietuose) buvo gaji vadinamoji „beviltiškos padėties“ (angl. „lost cause“) atminties politika, kurios pasekėjai garbino konfederatus, aiškino, kad pilietinis karas nebuvo kovojamas dėl vergovės, o dėl valstijų teisių, kad vergovė nebuvo tokia bloga, kaip vėliau vaizduojama, ir kad konfederatų kovotojai buvo be galo drąsūs, vos ne šventieji, kurie kovojo prieš „Šiaurės agresiją“. Vienas pagrindinių šios politikos tikslų – praeities, susijusios su konfederatais ir vergove, balinimas, kaltės dėl vergovės nepripažinimas. Abiem Trumpo valdymo laikotarpiais toks mąstymas reabilituojamas. Ryškus šio reiškinio pavyzdys – 2025 metais atkurti karinių bazių konfederacijos laikų pavadinimai (kurie buvo pakeisti 2022 m.). Taip pat muziejams ir parkams federalinės valdžios buvo įsakyta vengti „visuomenę skaidančių“ pasakojimų apie praeitį ir geriau pasakoti apie JAV „didybę“.
Norėtųsi tikėti, kad nacionalistinės, praeities nusikaltimus neigiančios atminties darymas Trumpo JAV yra laikinas reiškinys ir kad ateityje vėl bus bandymų pripažinti praeities nusikaltimus. Tačiau kol kas, artėjant liepos 4-ajai, federalinės valdžios palaikomas nacionalistinės atminties kūrimas yra ypač aktyvus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
