Šiais metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl naujos Europos Sąjungos kovos su skurdu strategijos kūrimo. Numatyta Europos Sąjungos pagrindų direktyva dėl minimalių pajamų, taip pat socialinės apsaugos, užimtumo, būsto, sveikatos, švietimo politikų derinimas. Bus siekiama 2030 m. tikslus įgyvendinti pagal Europos socialinių teisių ramstį.
Didesnis dėmesys pažeidžiamoms grupėms: vienišiems tėvams, žmonėms su negalia, migrantams, romams, jaunimui.
Lietuvos Vyriausybė taip pat numato skurdo mažinimo priemones. Antai Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025–2027 m. ir 2026–2028 m. strateginiuose veiklos planuose numatyta didinti pajamų (pensijų ir kitų socialinių išmokų) adekvatumą, paslaugų ir pagalbos prieinamumą, užimtumą, taip pat mažinti dirbančiųjų skurdą.
Deja, skurdo statistika Lietuvoje, atrodo, šaiposi iš visų politikos priemonių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais, palyginti su 2024-aisiais, skurdo rizika šalyje padidėjo. 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo lygis išlieka didžiausias ir vis auga. Vidutinė senatvės pensija 2024 metais sudarė apie 85 proc. skurdo rizikos ribos.
Eurostato 2024 metų duomenys rodo, kad tarp išgyvenančiųjų nuolatinį skurdą daugėja tiek jaunuolių iki 24 metų, tiek vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.
Kokios galėtų būti pasekmės nesprendžiant šios socialinės problemos? Mūsų 2024 metais atlikto tyrimo duomenimis, žemesnis išsilavinimas, mažos pajamos, blogas savo gyvenimo lygio vertinimas ir nematymas perspektyvos dėl gyvenimo lygio gerėjimo tiesiogiai susiję su didesniu pasitikėjimu klaidinančiais teiginiais, nepasitikėjimu oficialia informacija, Vyriausybe ir institucijomis krizės atveju. Skurstantys asmenys yra nusivylę savo gyvenimo lygiu šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, ir mes stebime tiesioginę priklausomybę tarp pasitikėjimo institucijomis ir šio nusivylimo.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad apie du trečdalius šalies gyventojų mano, jog skurdo mažinimo problema šalyje sprendžiama prastai arba labai prastai. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai tikėtųsi iš valstybės skurdo mažinimo problemos sprendimo.
Tačiau tie asmenys, kurie savo gyvenimo lygį vertina kaip blogą arba labai blogą ir nesitiki savo gyvenimo lygio gerėjimo per ateinančius metus ar ateinančius penkerius metus, daugiausia teigia, kad skurdo problema yra sprendžiama labai prastai arba prastai.
Lūkesčiai dėl skurdo mažinimo problemos sprendimo didėja gaunant mažas pajamas, prastai vertinant savo gyvenimo lygį ir neturint lūkesčių dėl savo gyvenimo ateities.
Šie duomenys turėtų būti svarbus signalas Vyriausybei apie gyventojų jauseną, nusivylimą ir lūkesčius, taip pat apie pasekmes išorinių grėsmių akivaizdoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
