2022 m. spalio 18 d., praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, aukšto rango Rusijos karininkas nusiuntė keletą žinučių savo žmonai ir keliems Rusijoje likusiems pažįstamiems.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tuo metu dar pulkininkas, 42-osios gvardijos motorizuotų šaulių divizijos vadas Romanas Demurčievas gyrėsi, kaip jo kariai ką tik šturmavo „tvirtovę“ Ukrainoje ir paėmė keturis karo belaisvius.
Savo žmonai Aleksandrai jis nusiuntė nuotrauką, kurioje buvo matyti ant metalinio vamzdžio kabančios kelios pajuodavusios žmogaus ausys.
„Ką su jomis darysi?“ – klausė Aleksandra.
„Pagaminsiu girliandą ir ją padovanosiu“, – atsakė R. Demurčievas, kuris kitais metais buvo paaukštintas iki generolo majoro.
„Kaip kiaulės ausys prie alaus“, – pašmaikštavo ji.
„Aha“, – atsakė jis.
Šios kruvinos pokalbių ištraukos ir įrodymai apie aukšto rango Rusijos karininko galimai įvykdytus karo nusikaltimus surinkti per trejus karo metus iš R. Demurčievo siųstų ir gautų tekstinių bei garso pranešimų, nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Šią medžiagą – dešimtis pranešimų ir kitą susijusią informaciją – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybos tyrimų padalinio „Schemes“ žurnalistams pateikė Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis asmuo. RFE / RL sutiko neatskleisti jo tapatybės ir nenurodyti, kokiais būdais medžiaga buvo gauta.
Bendradarbiaudami su kriminalistinėmis laboratorijomis Jungtinėse Valstijose ir duomenų tyrėjais Vokietijoje „Schemes“ žurnalistai patikrino komunikacijos autentiškumą.
Remdamiesi informacija, kurią pateikė Ukrainos trečiojo kariuomenės korpuso, kurio daliniai kovojo ir tebekovoja su R. Demurčievo vadovaujamais daliniais, kariai, RFE / RL žurnalistai taip pat patvirtino daugelį duomenyse nurodytų datų ir įvykių.
RFE / RL telefonu susisiekė su 49-erių R. Demurčievu, tačiau, paklaustas apie elgesį su karo belaisviais, jis padėjo ragelį.
Rusijos gynybos ministerija neatsakė į RFE / RL elektroninius laiškus su užklausomis dėl jos politikos karo belaisvių atžvilgiu.
„Ausų juk nelietei?“
Jau penktus metus skaičiuojančio Rusijos karo prieš Ukrainą metu vis pasirodo įtarimų, kad Rusijos kariuomenė vykdo karo nusikaltimus, randama ir tų nusikaltimų įrodymų.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė Rusijos kariuomenės elgesys Bučoje – į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame miestelyje, kurį rusai buvo okupavę kiek daugiau nei mėnesį.
Pasitraukus Rusijos kariams, gyventojai aptiko dešimtis be teismo nužudytų, dažnu atveju kankintų civilių – lavonai gulėjo tiesiog gatvėse arba buvo sukrauti rūsiuose.
Remdamiesi Bučoje paliktais kariniais dokumentais ir juos palyginę su socialinių tinklų profilių duomenimis, RFE / RL žurnalistai identifikavo keletą vieno konkretaus dalinio – 234-ojo Pskovo pulko – narių, kurie buvo tiesiogiai susiję su civilių gyventojų žudynėmis.
RFE / RL gautame susirašinėjime pokalbis apie nupjautas ausis prasidėjo nuo R. Demurčievo žinutės savo senam pažįstamam, kitam karininkui, 36-osios armijos vado pirmajam pavaduotojui generolui majorui Igoriui Timofejevui.
„Ausų juk nelietei? Kaip tada, kai buvome vaikai?“ – klausė I. Timofejevas.
Neaišku, ką tiksliai jis turėjo omenyje.
Tačiau tiek jis, tiek R. Demurčievas pirmajame dešimtmetyje kovėsi Čečėnijoje, dalyvavo šį Rusijos regioną nusiaubusiame kariniame konflikte.
Tada R. Demurčievas pradėjo atskirą pokalbį ta pačia tema su savo žmona Aleksandra. Viename iš savo atsakymų reaguodama į ausies nuotrauką ji taip pat, panašu, užsiminė apie Čečėniją.
„Maniau, kad tai pasakos iš Čečėnijos laikų, – rašė ji. – Pasirodo, tai tiesa.“
Susisiekti su Aleksandra ir paprašyti jos komentaro nepavyko.
Rusijos pajėgos ne kartą buvo kaltinamos tuo, kad karo belaisviams amputuoja ausis.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykusio pirmojo Čečėnijos karo metu žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai užfiksavo daugybę pranešimų apie Rusijos kariuomenės vykdytus kankinimus. 2000–2001 m. įsiplieskus antrajam konfliktui regione, žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ir Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“ aprašė smarkiai sudarkytus kūnus, nuluptais skalpais, sulaužytomis galūnėmis, nupjautais pirštais ir ausimis.
Rusijos žiniasklaida aprašė ir panašią Čečėnijos kovotojų taikytą praktiką.
2022 m. „Schemes“ gavo dar vieną porciją Ukrainos žvalgybos perimtų Rusijos karių pokalbių įrašų. Viename iš jų karys sako apie karo belaisvį: „Jis nekalbėjo. Tai jie nupjovė jam ausį.“
2024 m. pabaigoje kontaktiniam asmeniui, identifikuotam kaip Valerijus Nepopas, siųstoje balso žinutėje R. Demurčievas vėl paminėjo ausų amputavimą.
RFE / RL pavyko nustatyti, kad V. Nepopas greičiausiai yra Federalinės saugumo tarnybos (pagrindinės Rusijos vidaus žvalgybos agentūros) pareigūnas.
„Tu esi puikios organizacijos bosas, tai mano svajonė, – girdimas R. Demurčievo balsas. – Prakeikimas, tu net ausis nupjauni. Bet mūsų amžiaus žmonės jau to nebedaro, mes tik duodame nurodymus.“
Apie peles ir generolus
Kai kuriose R. Demurčievo siųstose ar gautose žinutėse atsiskleidžia tamsus, paaugliškas ir dažnai sadistinis jo kolegų ar pažįstamų, kurių daugelis yra Rusijos karininkai, humoras.
Viename iš 2023 m. gruodį R. Demurčievo gautų vaizdo įrašų matyti už kojų pririšta gyva pelė – jos kojos išskėstos, tarsi būtų nukryžiuota, o rusų kalba kalbantis žmogus apsimeta, kad ją tardo, siūlo jai cigaretę.
R. Demurčievas besišypsančio veidelio jausmaženkliu atsakė į šį 49-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado generolo leitenanto Michailo Kosobokovo atsiųstą įrašą.
Atskiru pranešimu R. Demurčievas M. Kosobokovui nusiuntė memą su tekstu rusų kalba, skelbiančiu: „Jei buvo smagu, tai nėra karo nusikaltimas.“
Susirašinėjime su kitu asmeniu, kuris, kaip manoma, yra FSB karinės žvalgybos pareigūnas vardu Romanas, R. Demurčievas klausė, ką daryti su jo žinioje esančiu ukrainiečiu karo belaisviu.
„Turiu vieną belaisvį... Galiu jį tau padovanoti, – rašė jis 2023 m. spalį. – Jis sėdi duobėje... Ką man su juo daryti – atsikratyti jo ar atiduoti tau?“
„Neturėjome laiko jo pakankinti, todėl informacija buvo draugiška, – rašė R. Demurčievas. – Bet jūs turite daug laiko – galite panaudoti priemones, kurios priverčia žmones pasakyti tiesą.“
RFE / RL nustatė minėto kalinio tapatybę: tai 42 metų vyras iš Ukrainos pietuose esančio Zaporižios miesto, kuris beveik dvejus metus praleido Rusijos nelaisvėje, kalėjo ir toli nuo Ukrainos esančiame Altajuje.
2025 m. vasarą jis buvo grąžintas į Ukrainą pagal karo belaisvių mainų programą.
RFE / RL žurnalistai susisiekė su kariu per jo giminaičius. Vyras atsisakė plačiau kalbėti, paaiškinęs, kad prastai jaučiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jis tik pasakė, kad buvo smarkiai sumuštas ir kankinamas elektrošoku.
„Ar jie juos kapoja?“
Iš kitų R. Demurčievo siųstų ir gautų pranešimų susidaro įspūdis, kad jis galėjo būti ne tik akivaizdžių karo nusikaltimų bendrininkas, bet galbūt net ir žmogžudys.
2024 m. gruodį R. Demurčievas gavo vaizdo įrašą, kuris, panašu, buvo nufilmuotas dronu, naudojant šiluminę vaizdo kamerą. Balsas už kadro rusų kalba klausia: „Ar jie juos kapoja?“
„Taip, su kastuvais“, – atsako kitas balsas.
„Ar jie mūsiškiai?“ – klausia pirmasis balsas, norėdamas sužinoti, ar kastuvus rankose laikantys žmonės yra rusų kariai.
„Taip“, – atsako antrasis balsas.
„Eina šikt!“ – sušunka pirmasis.
Kituose R. Demurčievo siųstuose pranešimuose paaiškinama, kad vaizdo įraše matomi kariai yra buvę kaliniai ir kad jie kariniais kastuvėliais sukapojo tris į nelaisvę pasidavusius ukrainiečius.
„Aš jums apie tai pranešiau. Du zekai paėmė įtvirtinimus. Ten buvo trys ukrainiečiai, – rašė jis savo vadui, generolui Olegui Mitiajevui, kaliniams įvardinti pavartodamas menkinantį žodį. – Jie paėmė juos į nelaisvę, o tada sukapojo kastuvais. Šūdas. Žvėrys. Suprantat, koks šūdas, jie juos nužudė kariniais kastuvėliais.“
RFE / RL nustatė Ukrainos karinį dalinį, kurio kariai buvo paimti į nelaisvę ir vėliau rusų nužudyti. Jo vadovybė teigė, kad incidentas įvyko rytinėje Ukrainoje ir paprašė RFE / RL neatskleisti dalinio pavadinimo ar žuvusiųjų tapatybių, kad nebūtų papildomai traumuoti žuvusiųjų artimieji ar išgyvenę kariai.
Dalinio pateikti žvalgybos duomenys leido identifikuoti buvusius kalinius, kuriuos R. Demurčievas paminėjo vaizdo įraše: tai 252-ojo motorizuotųjų šaulių pulko „Juodoji mamba“ padalinio nariai, priklausantys Rusijos 20-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos trečiajai divizijai.
Vėliau R. Demurčievas informavo Rusijos 20-ajai armijai vadovavusį O. Mitiajevą apie šio incidento detales. O. Mitiajevas negailėjo pagyrų.
„Duos Dievas, tie zekai, kurie užėmė tą vietą ir sukapojo juos kastuvais, išgyvens, – sakė jis. – Jie tikrai turėtų būti nominuoti apdovanojimui. Toliau stumkitės, po truputį. Gerai padirbėta... Šaunuoliai, stumkitės, stumkitės toliau, sutraiškykite tuos šunsnukius.“
