Sovietmečiu patekti į prestižinius Kauno restoranus reikėjo „blato“. Restorane „Gildija“ administratoriumi ilgus metus dirbęs Algirdas Juškevičius neslepia, kad jo darbovietėje lankydavosi ir nusikalstamo pasaulio atstovai. „Tokiais atvejais merginoms buvo pavojinga“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Daiktų istorijos“ pašnekovas.
Sovietmečiu restoranai Kaune, Vilniuje ir kituose to meto Lietuvos miestuose suklestėjo atšilimo laikais – praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Patalpas kiekvienam naujam restoranui kruopščiai ruošdavo architektai, restauruotojai, statybininkai, o dailininkai kurdavo interjerą ir eksterjerą. Procesas iki smulkmenų derintas su įvairiomis institucijomis ir tarnautojais.
Nuo nusikaltėlių iki kosmonautų
„Pasimatymas“, „Orbita“, „Vakaras“, „Tulpė“, „Žalias kalnas“, „Trys mergelės“ – nė vieno iš šių restoranų nebėra, liko tik legenda ir atsiminimai. Tačiau anuomet gyvenantiems už geležinės uždangos Kauno restoranai leido nors kiek pasijausti Vakarais.
Praeito amžiaus septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose liukso klasės restoranas „Gildija“ laikytas prestižiniu visoje Sovietų Sąjungoje. „Gildija“ buvo pavyzdys ir garsiesiems Maskvos restoranams. Šiame restorane dirbti galėjo tik visapusiškai atrinkti darbuotojai be kriminalinės ir politinės dėmės.
Kaunietis A. Juškevičius legendiniame restorane „Gildija“ dirbo kelis dešimtmečius. Vyras buvo šio restorano administratorius – itin svarbus žmogus. Jo žmona Janina Juškevičienė ėjo dar aukštesnes pareigas – dirbo direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Jiedu puikiai mena ir blizgią buvusios darbovietės šlovę, ir rūgščią patirtį užkulisiuose.
A. Juškevičius prisimena, kad restorane „Gildija“ lankydavosi žmonės iš nusikalstamo pasaulio.
„Tokiais atvejais merginoms buvo pavojinga. Jau kiek tų mergaičių gelbėdavau, išvesdavau ir per kitas duris, ir visur [kitur], kad jos pabėgtų. Būdavo taip, kad tiesiog pagrobdavo – išsiveždavo ir viskas“, – pasakoja laidos pašnekovas.
Gidas V. Ledas pastebi, kad sovietiniais metais norint patekti į daugelį Kauno restoranų reikėdavo „blato“.
Taip pat vyras prisimena vedęs ekskursijas svarbiems svečiams, atvykusiems iš įvairių Sovietų Sąjungos vietų. Jis neslepia, kad nurodyta nesakyti visos teisybės. Pavyzdžiui, A. Juškevičius meluodavo, kai ekskursantai paklausdavo, kiek kainavo vienas ar kitas restorane esantis objektas.
Buvusi restorano direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams J. Juškevičienė sako, kad darbas „Gildijoje“ buvo kupinas įtampos ir iššūkių. Pavyzdžiui, moteris pamena, kaip į restoraną atvyko Sovietų Sąjungos kosmonautai.
„Mes jau nieko negalime leisti, nes, jeigu [į restoraną] eis tie senamiesčio <...> padugnės, tai viskas – bus triukšmo. Vieną staliuką mes su direktore užsėdome, [tada] iš apačios, iš aludės, pakvietėme dvi padavėjas. Sakėme, kad ten, kitam staliukui, užteks mažiau tų padavėjų. <...> Negalėjome laikyt tuščio [restorano]. Tokie svečiai buvo“, – teigia J. Juškevičienė.
Restoranuose sukiojosi saugumiečiai
Sovietijoje afišuota tariama lygybė. Neva visi piliečiai vienodai laukiami, nes vienodai nusipelnę gerovės. Visgi sovietmečio afišos su tikrove turėjo mažai ką bendro. Gidas V. Ledas pastebi, kad sovietiniais metais norint patekti į daugelį Kauno restoranų reikėdavo „blato“.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad sovietmečiu Kauno restoranuose ir kavinėse saugumiečiai stebėdavo, kurie klientai išlaidauja, kad vėliau galėtų iš jų ištraukti kyšį. Pasak V. Ledo, saugumiečiai taip pat rinkdavo informaciją iš girtų restoranų klientų, kurie dėl alkoholio poveikio imdavo kalbėti atviriau.
„Kas blaivam galvoje, tas girtam ant liežuvio“, – saugumiečių šnipinėjimo strategiją apibūdina gidas.
Visgi gidas pastebi, kad sovietmečio restoranai turėjo atitikti aukščiausius standartus.
„Žmogus turėjo būti estetiškoje aplinkoje. Ne vien skaniai pavalgyti, geros muzikos paklausyti. Reikalaudavo kaklaraiščio. [Buvo] oficianto arba padavėjo aprangos kodas, vyrai „Gildijoje“ buvo aprengti frakais“, – kalba laidos pašnekovas.
Plačiau – vaizdo įraše.
Parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
