Šią savaitę prasidėsianti Seimo rudens sesija bus karšta kaip niekad. Ir ją kaitins ne tik aplink pastatą jau pirmą parlamento darbo dieną marširuojantys karštakošiai, o ir begalė klausimų, kurie parodys, kiek valdžia dar gali susikalbėti tarpusavyje.
Kad Skvernelis paliks Karbauskį, jau nieko nenustebins, bet nesutarimų gausu ir kitose frakcijose. Ar konservatoriai neišmes du ministrus versti pasiūliusio Audroniaus Ažubalio, kurį Vytautas Landsbergis jau išvadino piemeniu? Ar pasiliks koalicijoje Laisvės partija, jei Partnerystės įstatymo pateikimui ir vėl pritrūks kelių balsų?
Ir taip kiekvienu klausimu. Nuo koronaviruso valdymo įteisinant privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams iki migrantų krizės, kur Laurynui Kasčiūnui gali tekti priminti, kad žmogaus teisės galioja net ir pirštu prieš nosį mojuojančiam nelauktam svečiui.
O kur dar tokie „eiliniai“ reikalai, kaip biudžeto priėmimas, alkoholio kontrolė, verslinė žvejyba, narkotikų dekriminalizavimas, lošimų verslo suvaržymai, sveikatos įstaigų tinklas, referendumų įstatymas, mokesčiai, augančios kainos, pagaliau – laukti nebegalintis tiesioginių merų rinkimų įkonstitucinimas. Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti.
Liberalai ir Laisvės partija jau kurį laiką murma pastebėdami, kad koalicijoje kalbamasi per mažai. Tačiau užuominų apie gresiančias įtampas niekas girdėti nenori.
Suklysti ir susipykti – progų apstu. Ir kivirčai gali kilti ne tik tarp valdančiųjų ir opozicijos ar valdančiųjų partijų trijulės, bet ir pačių partijų viduje. Didžiausias iššūkis čia klius Tėvynės sąjungai.
Jos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui seiminiai ir partiniai reikalai, dabar, regis, yra trečiam plane. Jis – net opozicijos giriamas užsienio reikalų ministras. Tačiau ši sesija gali parodyti, kad to nepakanka. Kad visgi reikėjo partijoje diskutuoti ir ieškoti sutarimo ir dėl partnerystės, ir dėl Tautinių mažumų įstatymo, ir dėl sveikatos įstaigų pertvarkos. Kol pirmininkas užimtas, tuo užsiimti galėjo frakcijos seniūnė, bet nieko nedarė.
Su koalicija tas pats. Kol kas viešų kivirčų nekyla, bet tai gali būti tik klaidinanti tyla prieš rudeninę audrą. Liberalai ir Laisvės partija jau kurį laiką murma pastebėdami, kad koalicijoje kalbamasi per mažai. Tačiau užuominų apie gresiančias įtampas niekas girdėti nenori.
Dar pavasarį Eugenijaus Gentvilo pasiūlytas sprendimas keisti koalicijos sutartį ir numatyti reguliarus partijų vadovų ir atstovų susitikimus liko pamirštas. Nes to nenorėjo konservatoriai. Nes jiems tiko slapti pasimatymai kartą į tris mėnesius vietoj nuolatinio santykių aiškinimosi, su už durų klausančiais žurnalistais.
Bet šį karštą rudenį klausimų bus per daug, kad būtų galima visus kritikus išvadinti nesusipratėliais, bolševikais ar antivalstybininkais. Galiausiai teks susitarti ir sunkiai dirbti, kad maršai iš Seimo prieigų nepersikeltų į jo vidų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
