Visa tai labai primena Ostapo Benderio paskaitą apie debiuto idėją žaidžiant šachmatais Vasiukų mietelyje. „STEAM laboratorija, biblioteka, sporto aikštynas, individualaus mokymosi, poilsio erdvės, šiuolaikiškos ugdymo metodikos...“ Citata iš prieš kelias dienas publikuoto Aidos Murauskaitės straipsnio LRT.lt. Visam tam – 200 milijonų eurų. Nesuklyskite, STEAM – tai ne rusiškos ir ne turkiškos pirtys.
Taip pat skaitykite
Kas moka skaityti ir rašyti, žino, kad žodžiai iš eilės dėliojami pagal svarbą. O kas yra ilgai gyvenęs Lietuvoje, žino, kad pinigai pasibaigs po penkto žodžio. Perskaitykite citatą dar kartą – t. y. kažkur tarp poilsio erdvių ir šiuolaikiškos ugdymo metodikos. Taigi 200 milijonų ir vėl bus skiriama statybininkams bei „mokyklas aptarnaujančiam personalui“. Tiesa, dar tuščiagarbiškumui patenkinti, savivaldybėms pasipuikuoti ir prieš užsieniečius pasirodyti. Panašu, kad net edu-tech gali likti už borto.
Tokia politika dvelkia beviltišku posovietinio nevisavertiškumo kompleksu, kurį norima kompensuoti pinigais, matomais iš labai toli. Svarbiausia – taip toli, kad matytųsi net iš Briuselio. Paradoksas, kad net pokomunistinės partijos lyderis Gintautas Paluckas sukilo prieš tokį iš sovietmečio ateinantį „nariams skirtų paslaugų“ mentaliteto proveržį.
Taip pat skaitykite
Ir vėl daroma klaida, kad, pakeitus aplinką, pasikeis žmonės. Keista, bet žmonės nesikeičia, nes mylimi ne jie, o aplinka. Iš tiesų čia sveiką protą apsuka toks verslo modelis, pagal kurį, įėjęs į parduotuvę nusipirkti pieno, išeinu su pieno putas gaminančiu kavos aparatu. Vaikus į mokyklas leidžiame ugdyti, pirmiausia tikėdamiesi ten gerų, laimingų, pasitikinčių savimi mokytojų. Mane tikrai sujaudino Virginijaus Šikšnio, bene iškiliausio Lietuvos mokslininko, tik per plauką negavusio Nobelio premijos, žodžiai: „Labiausiai noriu padėkoti savo mokytojai, kad pažadino meilę chemijai.“ O mums siūlo Vasiukų miestelį. „Debiutas?“ – na, čia savaime suprantama. Bet užtat kokia idėja!
Tie pinigai iš tiesų galėtų būti skirti debiutui. Reikia pinigų naujai mokytojų kartai paruošti, kai kuriuos ilgesniam laikui komandiruoti į panašias, tačiau sovietmečio nepatyrusias užsienio šalis, panašias regionines mokyklas, kur likę daugiau pagarbos ir mokytojams, ir jauniems žmonėms. Reikia keisti žmones, o ne aplinkas. Taip pat ir mokantis iš kitų reikia stebėti ne aplinkas, o žmonių darbą. Kitaip liksime prie suskilusios geldos ir nacionalinio nesusitarimo dėl švietimo.
