Nuo Trumpo antrosios administracijos pradžios laikraštis „The New York Times“ matuoja, kaip silpnėja JAV demokratija. Iš dvylikos kategorijų, kurias naudoja „The New York Times“, pastaruoju metu JAV demokratija ypač susilpnėjo šiose trijose srityse: įstatymų leidžiamosios šakos ignoravimas (karo Irane vykdymas be Kongreso pritarimo), prezidento kulto kūrimas ir Trumpo administracijos valdžios naudojimas savo naudai.
Nors gegužės mėnesio antroje pusėje net šešiose valstijose vyko pirminiai rinkimai, jie netapo demokratijos švente. Visai priešingai – teko įsitikinti, kaip sparčiai silpnėja JAV demokratija.
Netyla diskusijos ir nuostaba, kad gegužės mėnesį pirminiuose rinkimuose dėl to, kas reprezentuos respublikonus kovoje dėl Atstovų Rūmų posto, Kentukyje pralošė ilgametis populiarus Atstovų Rūmų narys respublikonas Thomas Massey. Nors šis politikas daugiausia balsuodavo su respublikonais, jis nebijodavo paprieštarauti Trumpui, priešindamasis įstatymo projektams, kurie plėtė Vyriausybės išlaidas. Jis aršiai palaikė tyrimus, susijusius su Epsteino nusikaltimais (net ir tada, kai šiems tyrimams nepritarė Trumpas).
Pasipiktinęs Massey, ypač jo noru kuo greičiau paviešinti Epsteino bylas, Trumpas pradėjo didelio masto kampaniją prieš Massey. Pasak politologų, tokio masto kampanijų nėra buvę istorijoje – paprastai JAV prezidentai nesikiša į Atstovų Rūmų politikų veiklą ir kampanijas. Massey pralošė prieš Trumpo palaikomą mažai kam žinomą kandidatą Edą Gallreiną, kurio kampanijos ašis buvo besąlygiškas Trumpo palaikymas. Panašus likimas ištiko ir Indianos vietinės įstatymų leidžiamosios šakos atstovus, kurie išdrįso pasipriešinti Trumpui ir neleisti Indianoje vykdyti rinkimų apygardų manipuliavimo (angl. gerrymandering), kurio reikalavo Trumpas, norėdamas užkirsti kelią respublikonams pralaimėti kadencijos vidurio rinkimuose, kurie vyks šį lapkritį.
„Gerrymandering“ reiškia praktiką, kai valdžioje esanti partija ar politinė grupė perbraižo rinkimų apygardų ribas taip, kad gautų kuo didesnį politinį pranašumą. Ne rinkėjai natūraliai pasirenka atstovus, o apygardos nubrėžiamos taip, kad tam tikros rinkėjų grupės balsai būtų sustiprinti arba susilpninti. Tai demokratijos fiasko, nes ne rinkėjai, o tie, kurie jau yra valdžioje, nusprendžia rinkimų rezultatus. Rinkimų apygardų manipuliavimas JAV (angl. gerrymandering) yra visiškas demokratijos iškraipymas: formaliai rinkimai vyksta, bet apygardų ribos nubrėžiamos taip, kad kai kurių rinkėjų balsai tampa politiškai mažiau reikšmingi.
Rinkimų apygardų manipuliavimas nėra naujas dalykas. Jo šaknys siekia 19 amžių, kai Masačusetso gubernatorius Elbridge`as Gerry pasirašė įstatymą, kuriuo buvo perbraižytos valstijos apygardos taip, kad būtų palankios jo partijai. Viena iš apygardų buvo tokios keistos formos, kad politiniai kritikai ją palygino su salamandra. Iš Gerry pavardės ir žodžio „salamander“ atsirado terminas „gerrymander.“ Paprastai mėginimų manipuliuoti rinkimų apygardomis būdavo po gyventojų surašymo, kuris JAV vyksta kas dešimtmetį.
Viskas pasikeitė su Trumpo antrąja kadencija. Bijodamas Respublikonų pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose (o tai reikštų apkaltą), Trumpas sugalvojo, kaip pakreipti rinkimų taisykles savo naudai. Jis kreipėsi į Teksaso įstatymų leidžiamąją šaką, prašydamas perbraižyti apygardas, kad būtų daugiau respublikoniškų apygardų. Teksasas tai padarė, bet tam pasipriešino Kalifornija, ji irgi perbraižė savo apygardas, padidindama galimą demokratų skaičių Atstovų Rūmuose. Buvo tikras „gerrymandering“ karas tarp „raudonųjų“ (respublikonų valdomų) ir „mėlynųjų“ (demokratų valdomų) valstijų.
Viskas pasikeitė su Trumpo antrąja kadencija. Bijodamas Respublikonų pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose (o tai reikštų apkaltą), Trumpas sugalvojo, kaip pakreipti rinkimų taisykles savo naudai.
Į šį karą įsikišo ir JAV Aukščiausiasis Teismas. Balandžio mėnesio pabaigoje byloje Louisiana v. Callais JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Luizianos valstijos kongresinių apygardų žemėlapis, kuriame buvo numatyta antroji apygarda su juodaodžių rinkėjų dauguma, siekiant laikytis Balsavimo teisių akto, buvo antikonstitucinis rasinis rinkimų apygardų manipuliavimas. Tai buvo didžiulis demokratų pralaimėjimas. JAV Aukščiausiasis Teismas atvėrė duris toliau perbraižyti apygardas, kurių taip norėjo Trumpas. Panašu, kad pietinėse valstijose ir toliau bus ardomos juodaodžių rinkėjų daugumos apygardos, kurios visuomet rinkdavo demokratus. Taip kenkiama mažumų teisėms, nes juodaodžių rinkėjų daugumos apygardos buvo vienas iš būdų užtikrinti, kad Atstovų Rūmuose būtų mažumų atstovavimas.
Nors vis dar sunku prognozuoti, kokį poveikį apygardų perbraižymas turės lapkričio mėnesį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, politologai prognozuoja, kad dėl „gerrymandering“ demokratai praras kokias dešimt vietų Atstovų Rūmuose. Ypač bus pakenkta juodaodžių rinkėjų interesams, nes apygardos su juodaodžių rinkėjų dauguma (angl. „majority-minority districts“) buvo būdas gauti juodaodžių reprezentaciją Atstovų Rūmuose.
Nors Callais JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo neabejotina respublikonų pergalė, lapkričio kadencijos vidurio rinkimų rezultatus vis dar sunku prognozuoti. Pasak politologų, politinės rinkimų sąlygos, tokios kaip sunki ekonominė situacija (žmonių įsitikinimu), karas Irane, Trumpo didėjantis nepopuliarumas padeda demokratams, tačiau vis didėjanti politinė poliarizacija padeda Trumpo kultui Respublikonų partijoje. Nepaisant apygardų perbraižymo, įmanoma, kad Atstovų Rūmai pereis į demokratų kontrolę, taip paprastai atsitinka kadencijos vidurio rinkimuose (prezidento partija pralošia). Įmanomas net ir toks scenarijus, kad net ir Senatas maža balsų persvara atsidurs demokratų rankose. Nors tai mažai tikėtina, tačiau tai būtų trumpizmo politikos fiasko – bent jau įstatymus leidžiančioje šakoje.
Tačiau iki lapkričio laiko dar daug. Dėl apygardų perbraižymo (angl. gerrymandering) stiprėja nepasitenkinimo ir politinės negalios jausmas, jis gali vėl pasireikšti politiniu smurtu, kurio pastaruoju metu JAV netrūksta. Viešosios apklausos rodo, kad maždaug kas penktas amerikietis mano, jog smurtas gali būti būtinas norint išspręsti šalies politinius nesutarimus arba grąžinti ją „į teisingą kelią“. Tai dar vienas įrodymas, kad JAV vis mažiau žmonių tiki demokratiniais problemų sprendimo būdais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
