Gegužė ir birželis – gražiausi metų mėnesiai. Tai laikas, kai gamta pasiekia savo piką. Aplink viskas žydi, kvepia, sodriai žaliuoja, gamta pilna garsų ir veiksmo.
Tarsi trisdešimtmetis žmogus, kuris netveria savo kailyje kurti pasaulį, negaili sveikatos ir energijos įgyvendinti savo tikslus.
Visgi šis laikas netruks amžinai, nė nepajusime, kai po mėnesio gamta įgaus solidžios brandos – ant kiekvieno kampo nečiauškės hormonų užvaldyti paukščiai, augalų žiedynai pradės krauti sėklas, o toji salotinė medžių ir žolės danga pasikeis į turtingai tamsią žalią visumą. Įsivyraus vidurvasaris.
Esu įsitikinęs, kad bent vieną gegužės ar birželio saulėtą rytą kiekvienas iš mūsų turėtume paskirti išjausti šį stebuklingą laiką. Nuostabiausias paros laikas patirti gamtą savo pike – ankstyvas rytas, kai teka saulė.
Esu įsitikinęs, kad bent vieną gegužės ar birželio saulėtą rytą kiekvienas iš mūsų turėtume paskirti išjausti šį stebuklingą laiką. Nuostabiausias paros laikas patirti gamtą savo pike – ankstyvas rytas, kai teka saulė.
Pabusti dar tamsoje, užsikaisti arbatos termosą ir likus pusei valandos iki saulės tekėjimo pėsčiomis patraukti į jums mielą gamtos kampelį. Pirmuosiuose saulės spinduliuose žibantys rasos lašeliai pakibę ant miegančio drugelio sparno, ryto rūke iš visų pusių aidintys strazdų ir liepsnelių balsai, kažkur horizonte šuoliuojanti stirna bei orą prisotinę žydinčių gėlių kvapai – visa ši visuma sukuria nuostabų gamtos tyrumo jausmą, kurio neįmanoma patirti kitu metų laiku.
Daugelis šį stebuklingą laiką tiesiog pramiegame, juk taip sunku savaitgalį keltis 4 valandą ryto. Visgi tiems, kurie sugeba prisiversti užsistatyti ankstyvą žadintuvą, gamta pojūčių suteikia tiek, kad sugrįžęs po tokio rytinio pasivaikščiojimo ne tik kad nejauti nuovargio, bet pasikrovęs teigiamos energijos dar kelias dienas „žydi“ kaip tie rytmetį regėti gegužraibių žiedai, o viduje skamba paukščių giesmės ir plazdena laukinėse pievose regėti drugiai.
Atsikelkite, verta.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
