Lietuvoje

2021.05.03 16:25

Vyriausybės užmojis – įsteigti Tūkstantmečio mokyklas: kas tai, kada jos atsiras ir kiek tai kainuos?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.03 16:25

STEAM laboratorija, biblioteka, sporto aikštynas, individualaus mokymosi, poilsio erdvės, šiuolaikiškos ugdymo metodikos. Ten saugu mokytis ir mokyti. Tokias mokyklas, vadinamas Tūkstantmečio mokyklomis, kurti Lietuvoje planuojama pradėti dar šiemet, o realų rezultatą norima pasiekti jau per ketverius metus. Jos turėtų įsikurti daugumoje savivaldybių, iš viso – 150 mokyklų. Į visa tai numatyta investuoti 210 mln. eurų. 

„Tūkstantmečio mokykla – tai pozityvių švietimo pokyčių katalizatorius, geros mokyklos standartas, kurio ilgainiui turės siekti kiekviena Lietuvos mokykla“, – taip savo viziją pristato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vyriausybė tikslą steigti Tūkstantmečio mokyklas yra nurodžiusi savo programoje. Tokių mokyklų tinklo programa bus įgyvendinama savivaldybių lygmeniu. Savivaldybės, norėdamos įsteigti Tūkstantmečio mokyklą, dalyvaus konkurse.

Kaip rašoma Vyriausybės programoje, šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės pasinaudoti visi rajono mokiniai, o mentorystės centru – aplinkinių mokyklų pedagogai ir mokytojais ketinantys būti studentai.

Neseniai Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo pristatomas Tūkstantmečio mokyklų projektas, jis sulaukė ir klausimų, ir kritikos, kad neaišku, kas tai būsią ir kam to reikia.

Seimo komiteto nariai tuomet priekaištavo švietimo, mokslo ir sporto viceministrui Ramūnui Skaudžiui, kad numatytas finansavimas Tūkstantmečio gimnazijoms, o aiškaus plano, kas tai yra, kol kas nėra.

„Jūs sumaišote tikslą su priemone“, – priekaištavo parlamentarė, komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.

– Kaip Tūkstantmečio mokykla realiai atrodytų, kokia ji būtų? – LRT.lt paklausė Tūkstantmečio mokyklų projekto vadovės, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjos Agnės Andriuškevičienės.

– Tūkstantmečio mokykla – atvira, šiuolaikinė, nuolat tobulėjanti mokykla, kurioje gera ir mokytis, ir mokyti. Šios mokyklos idėja grindžiama Geros mokyklos koncepcija, kuri parengta, siekiant sudaryti prielaidas kelti šalies mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės lygį, parodyti mokyklai veiklos kryptį bei gaires ir įgalinti ją veikti.

Tūkstantmečio mokykloje būtų suformuota moderni ir įtrauki, vaikų ir jų poreikių įvairovę atliepianti ugdymo(si) aplinka. Mokyklos fizinė aplinka bus pritaikyta specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, įrengta STEAM (mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) laboratorija, biblioteka, sporto aikštynas, individualaus mokymosi, poilsio erdvės ir kt.

– Atrodytų, tokios turėtų būti visos šalies mokyklos.

– Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 970 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 391 mokykloje mokinių skaičius nesiekia 200 mokinių, 272 mokyklose veikia jungtinės klasės – t. y. turime santykinai platų mokyklų tinklą, kuriame ištekliai (tiek finansiniai, tiek žmogiškieji) yra išskaidyti. Mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų ugdymo rezultatų.

Mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik visų mokinių pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtamokslinio ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų.

Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo(si) rezultatai žemi ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių (PUPP ir NMPP) mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.

Savivaldybėse mokyklų tinklas turi būti vystomas taip, kad būtų stiprinamos jau veikiančios mokyklos. Tai leistų visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės ar socialinės-ekonominės aplinkos, gauti kokybišką ugdymą.

Toks mokyklų tinklo vystymas laikomas Tūkstantmečio mokyklų tinklo vystymu, juo siekiama įdiegti konkrečiai savivaldybei tinkamus švietimo kokybės gerinimo sprendinius (tiek infrastruktūra, tiek žmogiškieji ar kiti šiuolaikiškam ir kokybiškam ugdymui būtini ištekliai).

– Tai būtų ilgosios gimnazijos? Nuo pirmos iki dvyliktos klasės?

– Programoje galės dalyvauti įvairaus tipo bendrojo ugdymo mokyklos: pradinės, progimnazijos, pagrindinės, gimnazijos.

– Kada „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus pradedama įgyvendinti?

– Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ bus pradedama įgyvendinti dar šiais metais. Jau dabar reguliariai kalbamės su savivaldybių atstovais – merais, švietimo skyrių, mokyklų vadovais; analizuojame, kokia švietimo situacija yra konkrečioje savivaldybėje.

Tariamės ir ieškome bendrų sprendimų, kurie prisidėtų prie kryptingų, sisteminių pokyčių Lietuvos švietime ir laiduotų sėkmingą programos įgyvendinimą. Netrukus pristatysime „Tūkstantmečio mokyklų“ programą ir kviesime savivaldybes teikti paraiškas dalyvauti atrankoje.

– Kas galės atrankoje dalyvauti? Tik savivaldybės? Ar ir verslas?

– Pažangos programa bus įgyvendinama savivaldybių lygmeniu. Konkursui paraiškas teiks savivaldybės, jose turės būti pateikta savivaldybės vystomo Tūkstantmečio mokyklų tinklo vizija, nurodoma, kokių išteklių trūksta šiai vizijai pasiekti, kokiais būdais, žingsniais ir etapais ketinama tai įgyvendinti.

Paraiškas taip pat galės teikti ir kelios savivaldybės kartu, pvz., didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir panašiai, t. y. skatinama mokyklų tinklaveika neapsiribojant vienos savivaldybės teritorija.

– Tūkstantmečio mokyklos įsikurtų veikiančių mokyklų pagrindu? Ar būtų statomos, steigiamos naujos? Kiek vaikų jas lankytų, kokiu principu jie į tas mokyklas patektų, ar būtų rengiamos atrankos, tai būtų stipriausi vaikai? Kokių reikėtų pedagoginių pajėgumų?

– Neturime siekio sukurti sistemos sistemoje. Pagrindinis mūsų tikslas – mažinti atskirtį ir mokymosi galimybių netolygumus, kurie vis dar labai ryškūs mūsų šalyje. Tam būtina konsoliduoti mokyklų tinklą, stiprinti jau veikiančias mokyklas, vadovaujantis tinklaveikos ugdymo organizavimo ir mokyklų valdymo principais siekti, kad visi vaikai turėtų lygiavertes mokymosi galimybes kiekviename Lietuvos regione.

Remiantis regioninės švietimo analizės duomenimis, vertinant demografinę situaciją šalyje, galima daryti prielaidą, kad naujų mokyklų statyba reikalinga tik didmiesčiuose ir jų rajonuose, nes regionuose mokinių skaičiui nuosekliai mažėjant statyti naujų pastatų poreikio nėra. Todėl čia įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pagrindinis dėmesys bus skiriamas jau veikiančioms mokykloms stiprinti.

– Kiek tokių Tūkstantmečio mokyklų būtų? Kaip jos būtų išsidėsčiusios po Lietuvą? Kokiais atstumais?

– Sieksime, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa būtų įgyvendinama ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos savivaldybių. Per ateinančius ketverius metus realūs pokyčiai turėtų pasiekti apie 150 bendrojo ugdymo mokyklų visoje šalyje. Šios mokyklos turėtų tinklaveikos principu stiprinti ir auginti kitas regione esančias mokyklas. Taip ilgainiui užtikrintume naujo kokybės standarto mokyklų pasiekiamumą kiekvienam šalies vaikui.

– Vyriausybės programoje rašoma, kad „į šias mokyklas bus kviečiami dirbti aukščiausiais ugdymo rezultatais išsiskiriantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai“. Kokiu principu jie bus pritraukiami? Bus diegiama motyvacinė sistema? Mokamas aukštesnis atlygis?

– Plėtojant Tūkstantmečio mokyklų tinklą ypatingas dėmesys bus skiriamas mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijai, jų kompetencijoms stiprinti, tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti.

Svarbu, kad būtų sukurtos patrauklios darbo sąlygos. Šiuolaikiška darbo aplinka, mokymo priemonės, nuolatinės galimybės tobulėti padės stiprinti jau dirbančius mokytojus ir pritraukti naujų, pažangių specialistų.

Aprūpinant mokyklas moderniomis mokymo priemonėmis, būtina užtikrinti, kad mokytojai jas gebėtų šiuolaikiškai taikyti pamokose, kad keistųsi ir pati pamokos struktūra. To reikalauja ir šiuo metu atnaujinamas ugdymo turinys, kai siekiama pereiti prie kompetencijomis grįsto ugdymo.

– Vyriausybės programoje rašoma: „Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais.“ Ką tai konkrečiai reiškia?

– Tokiose mokyklose būtų taikomi šiuolaikinės pedagogikos elementai, užtikrinama savalaikė ir kokybiška švietimo pagalba. Stipri ir sutelkta mokyklos bendruomenė yra atvira pokyčiams, inovacijoms ir nuolatiniam tobulėjimui. Mokyklos vadovo veikla grindžiama pasidalintosios lyderystės idėja, ieškoma galimybių įgyvendinti naujas iniciatyvas ir partnerystes, pedagoginiams darbuotojams sudaromos sąlygos kryptingai stiprinti kompetencijas, savo veikloje išbandyti ir taikyti naujus ugdymo(si) metodus ir priemones.

Tai visos dienos mokykla, kurioje gyvenimas ir ugdymas(is) susilieja. Tūkstantmečio mokykloje puoselėjama bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra, suprantami ir įgyvendinami tinklaveikos principai: mokyklos infrastruktūra ir intelektiniai resursai prieinami ne tik mokyklos bendruomenės nariams, bet ir gretimų mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Trumpiau tariant, Tūkstantmečio mokykla – tai pozityvių švietimo pokyčių katalizatorius, geros mokyklos standartas, kurio ilgainiui turės siekti kiekviena Lietuvos mokykla.

– Kiek į Tūkstantmečio mokyklas numatyta investuoti? Kaip ir kam būtų paskirstomi numatyti milijonai eurų?

– „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programai įgyvendinti numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui, tad ir lėšos, skiriamos programai įgyvendinti, savivaldybes pasieks etapiškai, pagal jų konkursui pateiktus projektus.

Numatyta, kad lėšos gali būti skiriamos mokyklų fizinei aplinkai gerinti (sporto aikštynams, laboratorijoms, mokomiesiems kabinetams, individualaus mokymosi ir poilsio erdvėms ir pan.), prisitaikyti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integruotam ugdymui (siekiant švietimo įtraukties principo įgyvendinimo), mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, mokymosi priemonėms įsigyti (įskaitant skaitmenines ar specialiąsias priemones), pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti (įskaitant ir mokyklinių autobusų įsigijimą).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt