Visuomenei sunerimus dėl dalies sostinės Vingio parko pušų, kurioms per 200 metų, likimo, Vilniaus savivaldybė tikina atsisakiusi kai kurių sprendinių gatvių specialiajame plane. Gamtininkai kartoja – tokio senumo pušų kaip šiame parke Lietuvoje mažai.
Kai kurių Vingio parko pušų amžius siekia daugiau nei porą šimtmečių. Tačiau Vilniaus savivaldybei rengiant specialųjį planą, kuris nustatytų gatvių raudonąsias linijas, ir jame pažymėjus, kad dalyje Vingio parko palei Geležinio vilko gatvę miško žemės paskirtis galėtų būti pakeista, kilo nerimas dėl šių pušų likimo.
„Nuo gatvės erdvės 30 metrų į mišką yra numatytas miško paskirties pakeitimas kitom naudmenom. Tai reiškia – iškirsti“, – sako miestų inžinierius Adas Paulius Paražinskas.
Miestų inžinierius nesupranta, kodėl plane pažymėtoje miško dalyje reikėtų keisti jos paskirtį.
„Teritorija būtų apie vienas hektaras šio miško. Tai čia didelė teritorija. Vidutinis pušų amžius čia yra viršijantis 200 metų. Čia jos yra vertingos ir gali sudaryti sengirės ekosistemą“, – aiškina miestų inžinierius.
200 metų pušų Lietuvoje mažai, o Vingio parkas – seniausias pušynas Lietuvoje, sako Aukštaitijos nacionalinio parko biologas. Pasak jo, parkas – kone nacionalinės svarbos.
„Ne Labanoro girioj, ne kažkur Dzūkijoj reik ieškot pačių seniausių pušynų, o būtent Vilniuj, kuris ne sodintas, dalis ten tik pasodinta, bet pagrindas to reliktinio miško tai yra natūralaus. Ir tokio miško seno, kad būtų pačiam miesto centre, tai Europoj labai mažai kur pamatysi“, – pažymi Aukštaitijos nacionalinio parko biologas Andrejus Gaidamavičius.
Biologas sako, vien tai, kad pernai Vingio parke gyveno uralinė pelėda, kuriai reikia tikrų sengirių, brandžių miškų, rodo, kad čia išlikusi labai vertinga ekosistema.
„Apskritai, pušis gali augti iki 400 metų. Tai vienintelė vieta Lietuvoj, kur mes galėtume pamatyti kažkada – ne mes patys, bet mūsų vaikai ir vaikaičiai – tokio amžiaus pušis, tai tiktai Vingio parkas“, – teigia A. Gaidamavičius.
Vilniaus savivaldybė aiškina, kad specialiajame plane numatomas plotis, kuriame bus projektuojama gatvės infrastruktūra – dviračių takai, apželdinimas. Pasak teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, po rudenį pristatytų sprendinių, savivaldybė gavo per 100 pasiūlymų. Teigia, atsisakė ir projektuotojų siūlymų Vingio parko miško teritorijoje.
„Šiek tiek buvo paskubėta su sprendinių pateikimu visuomenei. Savivaldybė tų sprendinių yra atsisakiusi ir medžių neaukosime vardan gatvės. Tai papildomas viadukas per Geležinio vilko gatvę nebus planuojamas ir žemės miško žemė nebus keičiama kitom naudmenom“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas Benas Bučelis.
Pasak savivaldybės atstovo, visuomenę supažindinti su atnaujinimais ketinama liepos pradžioje. Dokumentą patvirtinti žadama iki kitų metų.
