Su ponu Valatka sunku diskutuoti. Nepaneigiamas yra jo žodžio aštrumas ir akivaizdi kiekybinė įmantrių žodžių persvara. Įstabus sugebėjimas ketverius metus kiekvieną savaitę parašyti ką nors prieš poną Karbauskį (teisybės dėlei reikia paminėti, kad po valstiečių ir žaliųjų pralaimėjimo rinkimuose vis dažniau taikiniu tampa „Vingių Jonas“). Liežuvio šmaikštumas ir neįtikėtinas užsispyrimas yra, regis, mirtinas kokteilis. Deja, dažnai į šį kokteilį įsimaišo ir logikos klaidų.
Nekomentuosiu, kokios istoriškai buvo ir dabar yra protestuojančiųjų išraiškos ir būdai siekiant parodyti savo nesutikimą. Tai gatvių revoliucijų ir gatvių performanso istorikų duona. Tačiau svarbu ne tai. Nei kritikos išraiškų, nei kritikos kritikos išraiškų nebūtina painioti su pačia kritine diskusija ir argumentais. Nepaisant išraiškų panašumo, gal protestuotojai prieš pramonės revoliuciją nieko ir nepasiekė, bet to negalima pasakyti apie protestuotojus prieš gamtos niokojimą. Tiesa gali būti apšepusi ir atrodanti keistuoliškai. Bet ją reikia ginti, ypač tada, kai pažeidžiamos teisės ir laisvės.
Taip pat skaitykite
Pirma, negalima painioti masinio vakcinavimo ir masinio testavimo. Vakcina tiesiogiai apsaugo mano ir mano artimųjų, aplinkinių gyvybes. Taip įgyjamas „bandos imunitetas“. Priešinimasis vakcinacijai yra nesolidarus ir smerktinas. Tuo tarpu masinio testavimo vertė kol kas akivaizdi tik kontroliuojant nacionalinių sienų kirtimą (visi taip daro). Bet toli gražu neakivaizdi valstybių viduje. Judėjimas valstybių viduje per daug neapibrėžtas. Dažniausiai testas atliekamas jau post factum, kai simptomai asmeniui ar jo artimiesiems jau pasireiškė ir norima įsitikinti. Testavimo vertė, kai tokių simptomų nėra, o tai reiškia – nėra akivaizdaus pakankamo pagrindo, miglota. Ir kodėl vaikai? Daug prasmingiau, pigiau, greičiau ir efektyviau būtų galima testuoti alkoholio kiekį kiekvieno vairuotojo kraujyje. Juk statistiškai neblaivus vairavimas sukelia daug didesnį pavojų žmonių gyvybėms.
Antra, kažkodėl manoma, kad svarbiausia tai, ar tepinėliai bus imami švelniai ar grubiai. Tai visiškai atgyvenusi prievartos sąvoka. Dabar daugybė nusikaltimų atliekami švelniai, per nuotolį. Žmonės ne kvaili ir supranta, kad reikalas susijęs ne su tepinėlių pilkumo atspalviais, o su dvasiniu asmens orumu, kurio privalome mokyti ir savo vaikus. Tai pats svarbiausias vaikų ugdymo tikslas.
Ar masiškai testuodami kaip nors paveiksime epidemijos plitimą? Ne žmonės turėtų pateikti pakankamai argumentų, kodėl jie nesutinka, kad reguliariai būtų tikrinami jų vaikai. Vyriausybė turi gerai paaiškinti, ko ji pasieks naudodama prievartinio pasirinkimo principą.
Trečia, kodėl žmonės priešinasi testavimo intervencijai? Šiaip ar taip, bet kokios materijos ėmimą iš kūno laikome kišimusi į privačią erdvę, kuriam kiekvieną kartą reikia pateikti pakankamą pagrindą. Pamiršome bendrojo asmens duomenų apsaugos dokumento principus? Ar tik ne dėl panašios priežasties žlugo „Korona Stop“ programėlė, niekais paleidusi milijonus dolerių ir eurų? Anot Valatkos, Pietų Korėja mums turėtų būti pavyzdys? O gal tada geriau Kinija?
Taigi ar yra pakankamas pagrindas? Ar masiškai testuodami kaip nors paveiksime epidemijos plitimą? Ne žmonės turėtų pateikti pakankamai argumentų, kodėl jie nesutinka, kad reguliariai būtų tikrinami jų vaikai. Vyriausybė turi gerai paaiškinti, ko ji pasieks naudodama prievartinio pasirinkimo principą. Ar žala bus mažesnė už naudą? Net jeigu tokiu būdu surastume superužkrėtėją (besimptomį nešiotoją, skleidžiantį virusą tarp daugelio žmonių), ar toks tikslas pateisintų priemones, kai pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė jau paskiepyta?
Be nuolatinio vaikų testavimo pandemija užtruks ilgiau? Jau dabar ekspertai kalba, kad virusas niekur nepasitrauks ir grįš kasmet kaip gripas. Ir eis iš kartos į kartą kaip vėjaraupiai... Kaip ilgai masiškai testuojant temps mūsų valstybės kišenė? Patys norėsime, kad mūsų vaikai užsikrėstų... Kaip vėjaraupiais...
