Pasaulio meteorologijos organizacija pranešė, kad yra 80 procentų tikimybė, jog šią vasarą susiformuos šildantis El Ninjo srovės orų fenomenas, padidinsiantis ekstremalių orų reiškinių riziką. Kas yra El Ninjo ir kuo jis pasižymi?
Vyksta Ramiojo vandenyno regionuose
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, El Ninjas yra reiškinys, vykstantis Ramiajame vandenyne tarp Pietų Amerikos ir Australijos. Todėl jautriausi regionai yra aplink Ramųjį vandenyną.
„Tai vyksta maždaug pusiaujo zonoje. Jis prasideda tuomet, kai pradeda silpnėti pietrytiniai, šiaurės rytiniai pasatai. Tada nuslopsta ir šaltoji Peru srovė, vietoje pasatų įsivyrauja vakariniai vėjai. Tuomet šiltas vanduo plūsteli Pietų Amerikos link ir temperatūra prie Galapagų salų gali šoktelti netgi 6–9 laipsniais“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako profesorius.
A. Bukančio teigimu, jau yra konstatuojama, jog prasidėjo El Ninjo reiškinys. Jis pabrėžia, kad tuomet prasideda chaosas visoje klimato sistemoje, kadangi persitvarko atmosferos ir vandens cirkuliacija.
„Australijoje būna sausros, karščiai, gaisrai, kurie mums pažįstami, tai būna kaip tik El Ninjo metu. Na, o Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje vyksta liūtys, nuošliaužos, potvyniai. Poveikis perduodamas ir Azijos regionui, musonams. Pavyzdžiui, Pietų Azijos, netgi Atlanto vandenyno atmosferos cirkuliacija keičiasi. Per keletą mėnesių tas poveikis galiausiai persiduoda praktiškai visiems Žemės rutulio regionams“, – paaiškina VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius.
Anot pašnekovo, El Ninjo metu prasideda sausros arba sustiprėja lietingi sezonai, sustiprėja arba šilumos bangos, arba priešingai – šalčio.
„Susidaro tokia ekstremali situacija. Bet globali temperatūra El Ninjo metu būna aukštesnė maždaug 3–4 dešimtosiomis laipsnio dalimis“, – priduria jis.
Orų anomalijas gali būti sunku prognozuoti
A. Bukantis neslepia, kad dėl El Ninjo Europoje numatoma karšta vasara. Visgi, jis išskiria Šiaurės Europą ir priduria, jog šis reiškinys yra kaprizingas ir anomalijas gali būti sunku prognozuoti.
„Šiaurės Europoje gali būti ir išimtinė situacija – čia galime sulaukti silpnesnių anomalijų, nes tropinės oro masės ne visada pasiekia mūsų regioną. Numatoma, kad žiemos pradžia turėtų būti švelnesnė Vakarų Europoje, tačiau su išimtimi Baltijos regione ir Šiaurės Europoje. Čia žiema gali netgi būti vienu ar pusantro laipsnio šaltesnė. (...) Vakarų Sibiras labai stipriai pajus šilumos anomaliją irgi ateinančiais mėnesiais“, – pasakoja profesorius.
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus teigimu, mokslas dar nėra išsiaiškinęs, kodėl prasideda šis reiškinys. Visgi, žinoma, kad tai yra senas reiškinys, kuris fiksuojamas jau nuo 19 amžiaus vidurio – dar ispanų kolonizatoriai yra pastebėję, jog vyksta kažkas su Peru srove.
„Kai jau ima vystytis, mes galime prognozuoti šešis mėnesius į priekį. (...) Manoma, kad klimato kaita gali daryti poveikį šitų reiškinių stiprėjimui ir jų trukmei, nes šylant klimatui smarkiai yra veikiama vandenyno temperatūra. (...) Sakoma, kad El Ninjo vidutiniškai yra 2–7 metų pertrauka tarp šitų reiškinių, bet pati reiškinio trukmė gali būti labai įvairi – ir šeši mėnesiai, ir 10 mėnesių, ir gali trukti netgi 30 mėnesių“, – tikina jis.
Vis dėlto, pašnekovas ramina ir sako, kad El Ninjo reikėtų įsivaizduoti kaip įprastas, kasmet pasikartojančias situacijas.
„Dabar apskritai klimato ekstremalumas labai yra sustiprėjęs. Pridėkime prie kasmetinių karščio bangų dar porą laipsnių ir jos bus stipresnės, pavyzdžiui, Pietų Europoje. Liūčių intensyvumas, t. y. kritulių, kurie sukelia stichinius poplūdžius upių, irgi intensyvumas gali sustiprėti. Na, o kai kurie regionai, pavyzdžiui, Aliaska tikrai pajus šiltą žiemą, jeigu prasidės El Ninjo. Tuo tarpu rytinė Kanados dalis turėtų būti paliesta šalčio anomalijos“, – teigia profesorius.
Anot A. Bukančio, kiekvieno reiškinio metu, anomalijos gali vykti skirtingose vietovėse.
„Jos gali būti labai nestabilios ir ne visada būna tose pačiose vietose“, – tikina pašnekovas.
Super El Ninjo – pavojingesnis
Profesoriaus teigimu, super El Ninjo yra ekstremalus reiškinys, kuomet, pavyzdžiui, prie Galapagų salų vandens temperatūra pakyla devyniais laipsniais.
„Tuomet netgi visiškai sustoja šaltoji Peru srovė, įsivyrauja stiprūs vakariniai pusiaujo vėjai. Tai tiesiog stiprus, ilgas ir intensyvus šitas reiškinys. Tai 2015–2016 buvo ir 1998-aisiais. Na, 2023–2024 metų reiškinys irgi buvo prie stipresnių jau priskiriamas.
Kai baigiasi El Ninjo reiškinys, tuomet susidaro neutralios sąlygos – vėl ima pūsti pietryčių pasatai, vėl šaltas vanduo kyla iš gelmių prie Pietų Amerikos. Na, ir jeigu šitie procesai irgi dar labiau sustiprėja, nukrinta slėgis prie Australijos, išauga slėgis prie Pietų Amerikos, labai stiprūs pasatai, tada jau fiksuojamas yra La Nina reiškinys“, – aiškina jis.
