Nuomonės

2021.02.23 18:09

Laima Vaigė. Lietuvoje vyraujantis galios diskursas ir profesionali žiniasklaida

Laima Vaigė, socialinių mokslų daktarė, tarptautinės teisės tyrėja, dėstytoja, LRT.lt2021.02.23 18:09

Saugus abortas neretai tampa miražu moterų gyvenime. Tai atskleidė LRT laida „Spalvos“, kurioje lietuvės dalijosi savo aborto patirtimi. Siekusi nutraukti nėštumą, 18 m. mergina buvo mėnesį siuntinėjama iš vienos įstaigos į kitą ir dar operacijos metu pavadinta žudike. Man tai kelia pasibaisėjimą ir pyktį. Jeigu jums tai nesukelia abejonių, ar Lietuvoje saugu auginti dukras, tai, matyt, šis straipsnis ne jums. 

LRT laidai „Spalvos“ jau mediatekoje, pasipylė ne tik teigiami atsiliepimai, bet ir skundai. Laidą nagrinėjo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri perspėjo, kad kitą kartą laidos kūrėjai turėtų elgtis „profesionaliau.“

Profesionaliau? Mano ir daugelio kitų žiūrovų manymu, tai buvo pirmoji laida, kurioje išklausytos iki šiol negirdimos moterys, patyrusios palengvėjimą po aborto, o ne smaugiančią kaltę. Ir tai yra daugumos moterų istorija, kaip rodo empiriniai tyrimai. Traumas sukelia visai kiti dalykai nei pasirūpinimas savo sveikata ir gyvenimu, atsakomybės už jį prisiėmimas.

Spalvos. Abortas, dėl kurio nesigailiu I d. Moterys, kurios džiaugiasi galėjusios pasirinkti

Tokios laidos abortų tema, kaip LRT „Spalvos“, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Tai laida, kurioje konsultuojamasi su įvairių sričių mokslininkais, kur nurodomi naujausi tyrimai, ir svarbiausia, kad žmonės, apie kuriuos kuriama laida, tampa pagrindiniais pašnekovais, o ne objektais, apie kuriuos kalbama. Ekspertai kalbinami po to, kai išklausomi žmonės, kuriems ir skirta laida. Būtent tų žmonių žodžiais užbaigiama. Tokį laidos modelį teko matyti tik Skandinavijoje, o ne Lietuvoje.

Viena iš eksperčių antroje laidoje buvau ir aš, teisės mokslininkė, kalbanti iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš gerų 2 valandų pokalbio liko nedaug minučių. Ir labai gerai. Tai ir yra gera žurnalistika. Ji neskuba, o iš lėto susidaro vaizdą, užduoda įvairiausius klausimus labai skirtingų požiūrių žmonėms, prieina iš įvairių kampų, ieško atsakymų, tamsumus prašalina.

Spalvos. Abortai II d. Specialistai kalba apie abortą

Profesionali ir pagarbi žurnalistika, kalbanti apie pažeidžiamas asmenų grupes, kontrastuoja su mūsų įprastu būdu kalbėti, suvokiant ir gerbiant galios dinamiką.

Tokios laidos abortų tema, kaip LRT „Spalvos“, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Tai laida, kurioje konsultuojamasi su įvairių sričių mokslininkais, kur nurodomi naujausi tyrimai, ir svarbiausia, kad žmonės, apie kuriuos kuriama laida, tampa pagrindiniais pašnekovais, o ne objektais, apie kuriuos kalbama.

Galios dinamikos perspektyva reikalautų, kad laidos kūrėjai parodytų galios poziciją. Taigi, abortą patyrusios moterys galėtų būti susodinamos šalia vyskupų ir politikų, užkertančių kelią saugiam abortui Lietuvoje. Moksliniai tyrimai apie medikamentinį abortą galėtų būti cituojami šalia pastoracinės teologijos mokslo šaltinių arba šalia citatų apie po aborto ištinkantį sindromą, nors tokio ir nėra jokioje ligų klasifikacijoje.

Galios pozicija reikalauja parodyti pažeidžiamas grupes per galios diktuojamą išpažinties diskursą. Pats žodis „išpažintis“ suponuoja, kad pažeidžiami žmonės yra nuleidžiami ant kelių ir tariamai privalo maldauti visuomenės atleidimo. Taip vėl ir vėl perduodama, kad normos ir galios diskursas „kalba“ arba „informuoja“, o kiti atlieka „išpažintį“ ir turi atsiprašyti.

Iš normų ir galios diskurso žiniasklaidoje labai sunku ištrūkti. Net ir profesionaliems žurnalistams nuolat reikia save kvestionuoti, reflektuoti savo normatyvumą, kuris kalbėjimą jautriomis temomis paverčia išpažintimi arba „dalinimusi skauduliais“. Tai dar viena formuluotė, kuri stigmatizuoja. Tokių yra daug. Kalbant ir rašant, labai sunku nevartoti galios dinamiką perduodančių frazių, kurios laikomos tiesiog realybe. Bet kas gi diktuoja mūsų realybę? Kas apibrėžia normalumą arba profesionalumą?

„Spalvų“ laida apie gėjus tėčius praeitais metais gavo tarptautinį apdovanojimą. Deja, Lietuvoje laida rodoma tik internete. Ji kol kas nepasiekia televizijos žiūrovų, bet vis tiek periodiškai kažkam užkliūva. Dėl „kritinio“ požiūrio į pažeidžiamas grupes trūkumo?

Mano manymu, abortų istorijų laida kliūva visai ne dėl profesionalumo, o dėl to, kad kūrėjai atrodo nesuprantantys galios žaidimo Lietuvoje. Taisyklė yra paprasta: „gerbk galingųjų autoritetą ir neuždavinėk klausimų“. Perduok kitam, kaip Lietuvoje turi būti matomi dalykai. Homoseksualumas ir abortai Lietuvoje matomi kaip savaiminis blogis, ir tą žinutę būtinai reikėtų perduoti visose laidose.

O kas juos mato būtent taip, kaip „reikia“?

Klausimas sudėtingas, bet vyskupų atstovai visada sėdi LRT taryboje, o ši skirsto biudžetą. Ir tie atstovai – visai neblogi žmonės, palyginti su rimtais fundamentalistais, kurių mūsuose irgi netrūksta.

Ir akivaizdu, kad religija nėra blogis, tačiau ji gali būti naudojama politiniais tikslais ir iškraipoma kaip tinkama. Religija, panaudojama prieš mažumų ir moterių teises, tampa labai pavojingu ginklu. Su dievu nepasiginčysi, ypač kai dievo valią įsivaizduoja vykdantys tironai su teisuolių šypsenėlėmis.

Į profesionalumą išties orientuota kalba nurodytų kūrėjams, kaip galima dar profesionaliau kurti laidą. Niekas negimė viską mokėdamas. Techniniai patarimai gali būti vertingi pandemijos metu, kai filmavimas tiesiogiai neįmanomas. Tačiau galios diskursas tiesiog perspėja, kad privalai gerbti galią ir jos požiūrį.

Homoseksualumas ir abortai Lietuvoje matomi kaip savaiminis blogis, ir tą žinutę būtinai reikėtų perduoti visose laidose.

Tai gali būti sunku suvokti išties profesionaliems žurnalistams, nes žurnalistų darbas juk nėra kelti tostus galiai. Priešingai, geri žurnalistai parodo netikėtus pjūvius ir informuoja apie tai, kas paprastam žmogui liktų visai nežinoma ir nesuprantama, jeigu nebūtų profesionalios žurnalistikos.

LRT „Spalvos“ iškėlė nepatogius galios diskursui klausimus kaip antai: kodėl nepriklausomos Lietuvos laidos apie abortą paprastai pristato gailesčio naratyvą; kodėl neįteisintas medikamentinis abortas laikomas saugiausiu ankstyvame trimestre; kodėl ginekologai Lietuvoje atkalbinėja nuo abortų ir kodėl moterys turi dalintis gerų gydytojų, sutinkančių teikti teisėtas paslaugas, kontaktais; kodėl Women on Web padeda moterims Lietuvoje, nors šiaip organizacijos tikslas yra padėti abortus draudžiančiose valstybėse; kodėl moterys jaučiasi blogai po aborto: ar tikrai dėl to, kad tai savaiminis blogis, ar dėl to, kad susidūrė su panieka, atkalbinėjimais ir kaltinimais žudymu?

Neišvengiamai kyla ir daugiau klausimų: kodėl mūsų vietos politiką taip persmelkė romantizuota politinė katalikybė (mažai ką turinti bendro su pačia krikščionybe); kodėl Lenkijoje, vykstant masiniams protestams ir abejojant Lenkijos narystės ES perspektyvomis, Lietuvos Prezidentūra giria ir remia Lenkijos valdžią?

Jeigu profesionali žurnalistika nori išlikti, jai nebereikia bet kokia kaina saugotis kvestionuoti galinguosius ir užduoti nepatogius klausimus. Priešingai, reikia saugoti profesionalius žurnalistus, kurie bando kvestionuoti įprastus Lietuvoje galios diskursus.