Lietuvoje per dvejus metus ketinama sukurti bendro bilieto sistemą. Ji turėtų sujungti autobusus, traukinius, miestų viešąjį transportą, automobilių dalijimosi platformas ir net keltus. Keliaujančiajam skirtingomis transporto priemonėmis, užtektų nusipirkti vieną bilietą. Vežėjai tikisi, kad tokia naujovė paskatins atsisakyti automobilių ir rinktis viešąjį transportą.
Dabar keliaujantys autobusu, pavyzdžiui, iš Kauno į Vilnių, o ten tęsiantys kelionę troleibusu, turi pirkti du skirtingus bilietus. Jei būtų važiuojama dar ir traukiniu, reikėtų ir trijų bilietų. Vežėjų planuose – bendro bilieto programėlė, veikianti kaip kelionės planuoklis ir leidžianti vienai kelionei važiuojant net ir skirtingomis transporto priemonėmis pirkti tik vieną bilietą.
„Tai būtų su pagrindiniu mygtuku „PIRKTI“, ko šiandien nėra daug kur. Visi nurodo informacijas, o mums trūksta įsigijimo (mygtuko – LRT.lt)“, – sako bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
„Kautra“ bendro bilieto sistemą, jungiančią autobusus, traukinius, keltus, miestų viešąjį transportą, jau pradėjo kurti.
„Esame laimėję projektą, Europos Sąjungos finansuojamą, dalį lėšų padengs, bet tai neapims programavimo darbų ar programėlės, tai liečia ir kasos aparatus, tai liečia ir 5G, ir dinaminę kainodarą“, – teigia L. Skardžiukas.
Kurti bendro bilieto sistemą imasi ir Susisiekimo ministerija. Jau pradėta keisti teisinė bazė. Keliamas tikslas, kad toks bilietas veiktų 2028-aisiais. Skaičiuojama, kad tam gali prireikti 8 milijonų eurų.
„Teisės aktų pakeitimai mums leis toliau jau pradėti kurti programą ir pasirinkti tiekėją, kuris visą tą sistemą sukurs, tačiau iš pradžių turime tam paruošti visą teisinę bazę“, – pabrėžia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Dabar Lietuvoje 90 procentų kelionių vyksta automobiliais. Vežėjai viliasi, kad bendro bilieto sistema paskatins labiau naudotis viešuoju transportu.
„Statistika yra, kad, įdiegus tokią sistemą, viešojo transporto naudotojų, kurie renkasi ne automobilį, išauga apie 20-30 procentų“, – teigia bendrovės „LTG LINK“ verslo vystymo vadovė Modesta Gusarovienė.
Perkant traukinio bilietą, jau dabar galima įsigyti ir kelių didžiųjų miestų viešojo transporto bilietus. Vilniuje tokia galimybe naudojasi apie tris procentus keleivių.
Kauno miesto transporto skyriaus vedėjas spėja, kad bendras bilietas, vertinant naudojimąsi miestų viešuoju transportu, aktualesnis atvykstantiems svečiams, turistams, o ne miestiečiams.
„Kiekvienas didmiestis turi savo vidinę sistemą ir žmonės naudojasi ta sistema, jeigu bus vienoda sistema, manome, kad miesto gyventojams didelės pridėtinės vertės nepriduos, tačiau svečiams, iš kitų savivaldybių atvažiuojantiems, besinaudojantiems tarpmiestiniu transportu, bus pridėtinė vertė“, – komentuoja Kauno transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Kalbinti keleiviai sako, kad svarbiausia – ne bilietų kiekis, o kad juos nusipirkti būtų patogu.
„Svarbiausia, kad būtų nesudėtingas priėjimas nusipirkti visų šitų dalykų, bet kad vientisas – nebūtinai“, – teigia LRT kalbinta moteris.
„Manau, kad bus blogai. Išnyks kasos, o kai nėra kasos... Traukiniu važiuočiau, bet negaliu nusipirkt, tenka autobusu važiuot. Nors su autobusu irgi gerai“, – mintimis dalijasi kitas pašnekovas.
„Gal būtų patogu autobuso ir traukinio bilietai kartu, o su tais miestiniais – gal painiavos būtų, sudarytų maršrutą, o tau nereikia važiuoti, bet gal, jei viskas vienoje programėlėje, būtų tikrai patogu“, – teigia kita LRT kalbinta gyventoja.
Anot vežėjų, kuriant bendrą sistemą, vienas iššūkių – ar visi vežėjai drįs viešinti savo duomenis, kitas – susitarimas, kaip skirstyti pajamas ar kompensuoti nuostolius.
Bendro bilieto sistemos veikia Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Danijoje.
Apie tai – reportaže:
