Nuomonės

2020.11.20 11:12

Laima Vaigė. Teisė ne į abortą, o į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui

Laima Vaigė, socialinių mokslų daktarė, tarptautinės teisės tyrėja, dėstytoja, LRT.lt2020.11.20 11:12

Visuomenė neprivalo žinoti, kokios yra kiekvienos abortą pasirenkančios moters sprendimo priežastys. Tai vadinama teise į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui. Šią teisę turi žmonės, kurie yra gyvi, kvėpuojantys, mąstantys, prisiimantys atsakomybę ir galintys pastoti, o ne vyriausybė, parlamentas ar bažnyčia. Artimieji gali palaikyti moterį, priimančią privatų sprendimą, ir kartu planuoti šeimą. Tačiau apsisprendimo teisė priklauso tik žmogui, kurio kūnas yra (nors neturėtų būti) diskusijų objektas. 

Lietuvoje diskutuojama apie „teisę į abortą“ ir net „teisę į gyvybę“. Tokių teisių šiame kontekste vis dėlto nėra. Embriono teisė į gyvybę neegzistuoja, nes žmogaus gyvybė prasideda nuo gimimo. O klausimas, ar nutraukti nėštumą, yra tik vienas iš privataus ir šeimos gyvenimo klausimų.

Nors gali atrodyti, kad Lietuvos moterys ir šeimos yra saugios planuodamos savo gyvenimą, grėsmę keliančių ženklų yra nemažai. Lietuvoje nėštumo nutraukimo tvarka reguliuojama Nepriklausomybės pradžioje priimtu ministro įsakymu, kuris neturi tokios galios kaip įstatymai ir bet kada gali tapti nebeaktualus. Įsakyme gydytojai įpareigojami „paaiškinti“ moteriai apie aborto fizinę ir moralinę žalą. Pasiūlymas uždrausti abortus nuolat įtraukiamas į Seimo darbotvarkę.

Kaimyninėje Lenkijoje valdantieji pasinaudojo politiškai priklausomu Lenkijos Konstituciniu Teismu, „prastumdami“ abortų draudimą vaisiaus apsigimimo atvejais, net kai tokie apsigimimai nesuderinami su gyvybe. Žmonės Lenkijoje buvo priversti išeiti į gatves pandemijos metu, nes jie jaučiasi kovojantys ne tik už moterų teises, bet ir už konstitucines vertybes ir demokratiją. Kol kas Konstitucinio Teismo nutarimas neįsigaliojo.

Tuo metu Lietuvos Prezidentūroje surengta konferencija, skirta „krizinio nėštumo“ situacijoms1. Krizinio nėštumo centrai yra paplitę visame pasaulyje ir paprastai apibrėžiami kaip „nevyriausybinės organizacijos, kurių tikslas įtikinti moteris, kad nereikia nutraukti nėštumo“. Šiuo metu kalbama apie tokių centrų tinklo plėtimą ir netgi integravimą į valstybės sistemą Lietuvoje. Taigi, Lietuvos Prezidentūra siunčia palaikymą Lenkijos valdantiesiems.

Prezidentūroje surengtoje konferencijoje teigta, kad 99 proc. moterų žino, jog abortas yra blogis, ir tariamai visos patiria traumą dėl aborto. Tokių apibendrinančių ir šališkų pasisakymų šiuo metu daug Lietuvos informacinėje erdvėje, net ir tada, kai priimamas apsimestinai neutralus vaidmuo.

Priklausomai nuo užimamos pozicijos, šiuo klausimu galima cituoti įvairius tyrimus. Pavyzdžiui, aš akivaizdžiai esu už žmonių teises apsispręsti patiems. Galėčiau tiesiog nurodyti, kad egzistuoja longitudiniai tyrimai, kurie parodo, kad 99 proc. moterų po penkerių metų nuo aborto nesigaili priėmusios tokį sprendimą2. Šie tyrimai bent jau patikimesni nei dauguma cituojamų lobistų ir mokslininkų iš Vatikano konferencijų, kurių šališkumas bado akis.

Tačiau verta pabrėžti, kad moterys yra skirtingos, jų gyvenimo aplinkybės ir istorijos – skirtingos. Statistika, kaip jaustasi po aborto, ne viską pasako. Svarbiausia tai, kad žmogus turi teisę į savo privačius sprendimus ir jausmus. Tai yra teisės į pagarbą privačiam gyvenimui dalis ir niekas neturi teisės aiškinti, kad egzistuoja vienas universalus receptas, kuris privatus sprendimas teisingas ir kaip reikėtų jaustis.

Jausmai iš karto po aborto ir daug metų po to priklauso nuo to, ar moteris buvo spaudžiama padaryti vienokį arba kitokį sprendimą. Net jei tas spaudimas tarsi ir labai švelnus, ir moralizuojantis kaip teiginys, kad visiems aišku, kas yra blogis ir gėris. Taip pat savijautai esminę įtaką daro stigmatizavimo lygmuo moters aplinkoje. Jeigu moteris susiduria su teisiančiu ir smerkiančiu požiūriu, žinoma, kad tai gali traumuoti.

Mano įsitikinimu, visų pirma privalome užtikrinti, kad moterys Lietuvoje nebūtų gėdinamos ir teisiamos dėl aborto. Bet ar tai įmanoma užtikrinti, jeigu teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atliekami abortai, yra nestabilus?

Moterų teisių oponentai Lietuvoje džiaugiasi, kad vis dažniau medicinos specialistai dėl ideologinių įsitikinimų atsisako nutraukti nėštumą. Net ir sveikatos apsaugos ministras viešai komentuoja, kokį privatų sprendimą reikėtų priimti. Taip kuriama nepalanki politika moterų teisėms ir siunčiamas signalas medikams, kad jie gali ar net turėtų atsisakyti nutraukti nėštumą ir „nukreipti“ privačius sprendimus tam tikra linkme.

Stebint debatus socialinėse medijose, tampa akivaizdu, kad Lietuvos visuomenė yra labai prietaringa. Panašu, kad daugelis net nesuvokia, ką išties uždraudė Lenkijos Konstitucinis Teismas.

Siūlau įsijausti į tokią situaciją. Įsivaizduokite, kad jūs laukiatės ir jau ruošiatės gimdyti. Ilgai laukta atžala gimsta, tačiau jos smegenys neišsivysčiusios, o dėl kūno organų patologijos po keturių savaičių kūdikis miršta. Jūs sužinote, kad dėl jūsų ir partnerio genų kombinacijos yra 35 proc. tikimybė, kad ir kitas nėštumas bus toks pats. Atsigauti fiziškai ir psichologiškai ilgai užtrunka. Tačiau jūs bandote vėl. Antrojo nėštumo metu jūs iš anksto pasidarote genetinius tyrimus. Deja, ir vėl išgirstate, kad vaisiaus apsigimimai nesuderinami su gyvybe. Gydytojai jus ramina ir informuoja, kad labai gali būti, kad pavyks tik iš šešto karto...

Retas žmogus manys, kad moteris privalo išnešioti ir laidoti penkis vaikus, kol pagimdys jau galintį išgyventi šeštąjį. Taip būtų ribojama ne tik teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, bet ir įteisinamas kankinantis, nežmoniškas ir orumą žeminantis elgesys su moterimis. Tačiau Lenkijoje Konstitucinio Teismo teisėjai įžvelgė konstitucinį pagrindą, leidžiantį jiems uždrausti abortus apsigimimų atveju. Toks nutarimas grindžiamas ne konstitucine teise, o permainingais politikos vėjais.

Mano įsitikinimu, visų pirma privalome užtikrinti, kad moterys Lietuvoje nebūtų gėdinamos ir teisiamos dėl aborto. Bet ar tai įmanoma užtikrinti, jeigu teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atliekami abortai, yra nestabilus?

Lenkijos Konstitucija dar palyginti neseniai užtikrino teisę į pagarbą privačiam gyvenimui. 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje moterys iš Švedijos važiuodavo darytis abortų į Lenkiją, kadangi Švedijoje tuo metu abortai nebuvo leidžiami. Be to, valstybei ratifikavus Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, Lenkijos Konstituciją papildė įsipareigojimai pagal šią Konvenciją. Nors Konvencija neužtikrina teisės į abortą, ji saugo žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą, priimant tokio pobūdžio sprendimus, ir draudžia žmogų kankinti, elgtis su juo nežmoniškai, žeminti jo orumą. Lenkijos Konstitucinio Teismo nutarimas nulemtas visai ne ilgalaikių konstitucinių vertybių, o neotradicinės nacionalistinės politikos krypties, kurią propaguoja šiuolaikinės Lenkijos politikai.

Sakoma, kad daug įtakos turi ir tarptautinis judėjimas prieš žmogaus teises. Kaip tik 2020 m. spalio pabaigoje publikuota nauja tiriamoji ataskaita3, kurioje teigiama, kad JAV krikščioniškos dešiniųjų grupės skyrė 280 mln. dolerių propaguoti „krikščioniškas vertybes,“ o tiksliau, žmogaus teisių ribojimus. Apriboti teisę nutraukti nėštumą yra vienas iš esminių tokių donorų tikslų.

Labai klysta tie, kurie įsivaizduoja, kad Lenkijos moterys ateityje gali susitarti su gydytojais ir šie tiesiog paliudys, kad nėštumas grėsmingas gyvybei, ir tokiu būdu suteiks galimybę nutraukti nėštumą. Papasakokite motinai tos merginos Lenkijoje, kurios nėštumas tikrai buvo pavojingas gyvybei ir kuri mirė, nes gydytojai atsisakė daryti endoskopiją, bijodami, kad tai gali sukelti grėsmę nėštumui. Iš skausmo alpstančią merginą iki paskutinio momento gėdino, kad per mažai galvoja apie nėštumą ir per daug apie save. Arba moteriai, kuri kartu su vyru reikalavo aborto dėl vaisiaus apsigimimo (kol tai dar buvo leidžiama), tačiau išgirdo, kad jie egoistai, o abortų jų mieste nebuvo jau 150 metų ir niekada nebus4. Net kai grėsmė moters gyvybei ar sveikatai išties egzistuoja, gydytojai vengia rizikuoti. Juk jiems kyla grėsmė prarasti darbą ir būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.

Moterys gali apsispręsti nutraukti nėštumą ne tik dėl vaisiaus apsigimimų, grėsmės savo gyvybei ar sveikatai, bet ir dėl kitų priežasčių. Fizinė ir psichologinė atsakomybė, su nėštumu tenkanti moteriai, galinčiai pastoti, neproporcingai didelė. Todėl taip svarbu užtikrinti moters teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, o ne skatinti stigmatizavimą ir prietarus. Privačios priežastys neturi būti išaiškintos visuomenei.

Traumas sukelia nesupratimas, selektyvus ir nepagarbus požiūris į žmogaus teises, nedėmesingumas gyvų žmonių poreikiams, o ne žmogaus teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui.

--

1. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000127295/moksline-praktine-konferencija-valstybes-pareiga-padeti-moterims-krizinio-nestumo-situacijoje-galimybes-ir-problemos

2. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0277953619306999

3. https://www.opendemocracy.net/en/5050/trump-sekulow-war-womens-lgbt-rights-europe/

4. https://hudoc.echr.coe.int/fre#{%22itemid%22:[%22001-104911%22]}

Populiariausi