Masiulio ir sūnaus draugystę nuo vaikystės matęs Šaro tėtis: net sapnuose to nesitikėjau

Krepšinis juos suvedė vaikystėje, krepšinis juos lydėjo visą gyvenimą, krepšinis jiems leis susitikti istoriniame taške, kuris aprėps kur kas daugiau nei tik Lietuvos antrąja religija vadinamą žaidimą. Jie – tai Tomas Masiulis ir Šarūnas Jasikevičius. Istorinis taškas – tai Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče“ kova Eurolygos ketvirtfinalyje.

„Manau, kad Lietuvos krepšiniui tai yra didžiulis įvykis“, – LRT sako Šaro tėtis Linas Jasikevičius, matęs dviejų draugų ir kolegų kelionę nuo pat meilės krepšiniui pradžios.

„Net sapnuose tokio dalyko nesitikėjau“

2025 m. birželio 28 dieną „Žalgiris“ oficialiai pranešė, kad komandos vairą perima iš Stambulo atvykstantis Eurolygos čempionas T. Masiulis. Ši žinia tada pasitikta su įvairiomis nuomonėmis, komentarais ir spėlionėmis. Esminis klausimas – kaip ilgamečiam Šaro asistentui seksis karštoje Kauno klubo vyriausiojo trenerio kėdėje?

Po 293 dienų į šį klausimą buvo pateiktas nenuginčijamas ir stipriu faktu paremtas atsakymas – puikiai. T. Masiulis su „Žalgiriu“ Eurolygos reguliariajame sezone užkopė net į penktą vietą ir iškovojo tiesioginį bilietą į atkrintamąsias. Kelyje link jų viskas susipynė ir susidėliojo būtent taip, kad prieš save teks išvysti ne bet ką, o Šarą, su kuriuo koja kojon buvo žengta ne vienus metus.

„Jeigu atvirai, tai net sapnuose tokio dalyko nesitikėjau, – pokalbį su LRT pradeda L. Jasikevičius. – Kad jie gali tarpusavyje kautis...Tomas pas Šarūną komandoje juk dirbo asistentu, bet labai džiaugiausi, kai jis tapo „Žalgirio“ treneriu. Tai yra fantastika. Aš laikausi tokio principo, kad geriau treneriai būtų lietuviai. Ir čia ne kažkokia nacionalizmo problema ar klausimas, o tiesiog tai, kad nepasiteisino pirkti treneriai [užsieniečiai]. Jie nėra taip susipažinę su mūsų gyvenimu, stiliumi. Yra Lietuvoje tų trenerių, tik reikia juos po truputį įvesti į kuo aukštesnį lygį.“

T. Masiulis su Šaru jėgas pirmą kartą suvienijo būtent „Žalgiryje“. 2019–2020 m. sezonas buvo paskutinis, kai Šaras treniravo Kauno klubą, o T. Masiuliui tai buvo pirmieji treniravimo metai pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje – prieš tai jis darbavosi su jaunimu. Atsisveikinti su Kaunu strategams triukšmingai nepavyko, nes tais pačiais metais visą pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija.

2020–2023 m. sezonuose Šaras ir T. Masiulis kartu darbavosi „Barcelona“ klube, o 2024–2025 m. sezone vėl susivienijo „Fenerbahče“ komandoje, su kuria į viršų kėlė Eurolygos čempionų taurę. L. Jasikevičiaus teigimu, krepšinio ekspertai per šį laikotarpį nemažai papildė vienas kitą, o Šarui artimiausi būdavo būtent T. Masiulio patarimai.

„Manau, kad papildė. Esmė tokia, kad Šarūnas išklauso visus trenerius. Visus. Tik vėliau kažką nusprendžia. Man toks vaizdas susidarė, kad jam labiausiai prie širdies būdavo būtent Tomo nuomonė. Žinoma, čia tik mano tokia nuomonė“, – mintimis dalinasi L. Jasikevičius.

Paklaustas, kokius jausmus ir pasididžiavimą jam kaip Šaro tėčiui ir kaip T. Masiulio pažįstamui sukelia žinojimas, kad du draugai stos į ketvirtfinalio serijos akistatą, L. Jasikevičius šiek tiek atsitraukia nuo pačio krepšinio ir akcentuoja kitą – gyvenimišką – vertybę.

„Jeigu atvirai, tai aš labai džiaugiuosi Šarūno ir Tomo draugyste. Iš profesinės pusės tai yra malonu, viskas gerai, o iš gyvenimo pusės, tai labai gražiai bendrauja ir šeimos. Jų žmonos Anna ir Ingrida yra labai šaunios. Jos žino, kad nėra lengva su treneriais būti (šypsosi). Džiaugiuosi, nes visada susitinkame. Labai džiaugiuosi jų draugyste, Masiulių šeima yra tikrai puiki“, – teigia L. Jasikevičius.

Visgi jis nepamiršta ir sportinio principo, kuris rungtynių metu ima viršų ir visas draugystes pastumia į šoną. Tai sporto pasaulyje visiškai natūralus reiškinys, apie kurį dažnai užsimena ir profesionalai. Po paskutinių pergalingų reguliariojo sezono rungtynių tai žurnalistams priminė ir pats T. Masiulis: „Bus jautrių akimirkų, bet esame profesionalai ir darysime viską, kas mūsų komandoms geriausia.“

Pasak L. Jasikevičiaus, ketvirtfinalio serijoje kova bus be galo rimta, todėl bandyti nuspėti jos baigtį ir neverta, ir turbūt sunkiai įmanoma.

„Galvoju, kad čia bus toks brolžudiškas karas. Žinote, emocijos tai emocijos, draugai tai draugai, bet aikštėje bus sprendžiamas Eurolygos ketverto likimas. Komandos išeis pasiruošusios taip, kaip gali geriausiai. Šarūnas galbūt turi daugiau problemų dėl tų pusiau traumuotų žaidėjų, bet kova bus rimta. Dar vienas faktorius – namų rungtynės.

Kažką iš anksto nuspręsti yra labai sunku, turbūt net neįmanoma. Gali būti [serijos rezultatas] net ir 3:2. Vienas pagrindinių faktorių bus psichologija. Svarbiausia, neduok Dieve, kad nė viena komanda nepatirtų traumų. Tai yra baisu, kai lemiamose rungtynėse žaidėjai patiria traumų. Tai yra tragedija“, – dėsto Šaro tėtis.

Du krepšinio fanatikai

Pirmoji vyriausiųjų trenerių tarpusavio akistata įvyko praėjusių metų spalio 3 dieną Kaune. Itin atkakliose rungtynėse tąkart rezultatu 84:81 triumfavo žalgiriečiai. Būtina pabrėžti, kad tai buvo tik antrasis Eurolygos reguliariojo sezono turas, todėl vieni pernelyg nesureikšmino pergalės, o kiti stipriai nesikrimto dėl pralaimėjimo. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje abu strategai jautriai kalbėjo apie užplūdusias emocijas ir atsigręžė į praeitį.

„Tokia kominė situacija ir tokia emocionali situacija buvo jau šiaip atvažiuoti čia ir žaisti namuose prieš Tomą. Visą dieną kažkaip sėdžiu, vaikštau po Kauną, po viešbutį, po areną ir galvoju apie žaidimą prieš „Žalgirį“. Kažkaip visą dieną pradėjau galvoti apie Feliksą Mitkevičių – mūsų su Tomu trenerį nuo kokių 7 iki 17 metų.

Einame jau žaisti, apsikeisti su Tomu tais suvenyrais prieš rungtynes. Tada Tomas mane apsikabina ir sako, kad Feliksas labai didžiuotųsi mumis. Net apsiverkiau. Taip smagu buvo, kai du vyrukai iš Kauno veda Eurolygos komandas. Šiandien jam [T. Masiuliui] geriau nei man, bet dalis manęs tikrai džiaugiasi už jį“, – po pralaimėjimo spalį emocionaliai kalbėjo Šaras.

Jo ir T. Masiulio kelionę iš pirmųjų pozicijų kone visada stebėjo L. Jasikevičius, puikiai prisimenantis istorijos pradžią ir vaikinų bruožus.

„Šarūnas būdavo judresnis, o Tomas lėtesnis. Šarūnas komandoje buvo vienintelis vaikas, gimęs 1976 metais. Visa likusi komanda buvo 1975 metų gimimo. Tomui iš pradžių buvo sunkoka, nes komandoje žaidė Žydrūnas Ilgauskas, buvo dar keli aukštaūgiai, todėl nebuvo lengva prasimušti į komandos pagrindą. Vis dėlto Tomas pasižymėjo labai dideliu darbštumu. Jeigu kiti kartais ir pasimuliuodavo, tai Tomas dirbdavo labai stipriai. Manau, kad kaip krepšininkas vėliau jis tiek daug pasiekė būtent dideliu darbu.

(...) Žinoma, kad džiaugsmas didelis [jog dabar Šaras ir T. Masiulis stos į akistatą Eurolygos ketvirtfinalyje]. Šarūnas pas F. Mitkevičių treniruotis pradėjo būdamas šešerių, o Tomas – septynerių. Tada viskas ir prasidėjo, o štai dabar vyrukai jau atšventė gražius jubiliejus (LRT – abiem yra po 50 metų)“, – pasakoja L. Jasikevičius.

Paklaustas, kokią linksmesnę situaciją ar įvykį prisimena iš vyrų vaikystės, jis su šypsena papasakoja su krepšiniu tik iš dalies susijusią istoriją, kurioje T. Masiulis buvo pranašesnis už Šarą.

„Tomas buvo toks vyrukas, kuris labai gerai mokėsi. Toks vienas kuriozas buvo. Sykį paprašiau trenerio F. Mitkevičiaus, kad pabartų Šarūną, kuris nelabai norėjo mokytis. Sakiau, kad ir aš pabaru, bet prašiau, jog dar ir jis pabartų. Praėjo kelios savaitės, po kurių paklausiau trenerio, ar jis tai padarė.

F. Mitkevičius atsakė, kad gavo visos komandos pažangumo sąrašą, kurio pirmoje vietoje buvo Tomas, o Šarūnas – šeštoje. Kaip čia jį dabar barsi, kai dar šeši mokosi prasčiau? Dėl to ir nepabarė (juokiasi). Tomas komandoje buvo geriausias mokinys“, – linksmai prisimena L. Jasikevičius.

Bėgant metams T. Masiulis ir Šaras vis labiau tobulėjo krepšinio aikštėje ir garsino Lietuvą. 1996 m. į tėvynę buvo parvežti Europos jaunimo čempionato aukso medaliai, 1999 m. T. Masiulis su „Žalgiriu“ užkariavo Europą ir tapo Eurolygos čempionu, o 2000 m., jau kartu su Šaru, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse suspindo bronzos medaliais. Akivaizdu – visas gyvenimas sukosi aplink krepšinį.

Nuo išvardintų pirmųjų didžiųjų pasiekimų prabėgo daugiau negu ketvirtis amžiaus, tačiau pastarasis faktas – meilė ir atsidavimas krepšiniui – niekur nedingo. Dabar žvelgdamas į du draugus L. Jasikevičius pastebi vieną itin ryškų jų panašumą, kuris lemia sėkmingą darbą trenerio pozicijoje.

Kad jis sėkmingas, įrodo faktai. Praėjusiame sezone Šaras buvo išrinktas geriausiu Eurolygos treneriu, o šiemet jam buvo skirta 4 vieta. Tuo metu T. Masiulis šiame sezone nusileido tik „Valencia“ strategui Pedro Martinezui ir liko antras.

„Sunku pasakyti, bet manau, kad pagrindinis jų bendras bruožas yra krepšinio fanatizmas ir be galo didelis darbas. Esu buvęs keliuose komandos susirinkimuose prieš rungtynes [kai T. Masiulis ir Šaras dirbo kartu], tai jų metu pasisako visi treneriai ir galiausiai lemiamą žodį taria Šarūnas. Pasisako visi treneriai (pabrėžia žodį „visi“).

Kuomet kalbama apie skirtumus, sakoma, kad Tomas yra lėtesnis. Aš taip nemanau. Jis galbūt yra kiek ramesnio charakterio žmogus. Jis yra teisingas ir labai darbštus žmogus. Jie turi daug ką bendro, nes dirbdamas asistentu Tomas pamatė, kas gero yra pas Šarūną. Kai ką jis pritaiko ir pas save, tai yra natūralu“, – teigia L. Jasikevičius.

Jis sūnaus darbštumą ir atsidavimą darbui taip pat iliustruoja vienu itin iškalbingu pavyzdžiu.

„Kelis kartus buvau ir Stambule, ir Barselonoje. Naktį prabundi ir pamatai, kad Šarūnas vis dar sėdi prie kompiuterio ir daro įvairias analizes. Ir prieš rungtynes, ir po rungtynių jis per naktis žiūri, ruošiasi. Toks darbštumas yra didžiulis dalykas. Dėl to ir pasiruošia“, – išskiria Šaro tėtis.

Sužavėjęs „Žalgiris“ ir dar neparodyto potencialo turinti „Fenerbahče“

Šiame Eurolygos sezone konkurencija vėl buvo didžiulė, o kova dėl aukštesnių pozicijų virė net ir paskutiniame ture. Kauno klubas iš viso iškovojo 23 pergales ir patyrė 15 pralaimėjimų, o Stambulo ekipa finišavo su 24 laimėjimais ir 14 nesėkmių. Šie skaičiai ir lėmė, kad „Žalgiris“ užėmė penktą vietą, o „Fenerbahče“ liko ketvirta. Esminis skirtumas tarp šių dviejų pozicijų yra toks, kad į ketvertuką prasibrovęs klubas ketvirtfinalyje turi aikštės pranašumą.

Nors ši detalė jau kitą savaitę taps vienu iš Šaro treniruojamos komandos kozirių, nereikia pamiršti, kad T. Masiulio kariauna šiemet išvykoje jau įveikė Eurolygos čempionus. 34-ajame ture „Fenerbahče“ Turkijos sostinėje buvo įveikta rezultatu 92:82. Taigi, šį sezoną žalgiriečiai Stambulo krepšininkus įveikė abu sykius, o tai atkrintamųjų etapui prideda tik dar daugiau prieskonių.

Krepšinyje visuomet lietuvius palaikantis L. Jasikevičius atskleidžia, kad tokio nuostabaus „Žalgirio“ pasirodymo šiemet nesitikėjo, o prie jo, krepšinio sirgaliaus manymu, prisidėjo ir T. Masiulis, ir visa organizacija.

„Jeigu iš tikrųjų, tai tokio puikaus žaidimo nesitikėjau. Tikrai ne. Esu sirgalius, palaikau „Žalgirį“ tik 50 metų (juokiasi). Toks rezultatas yra fantastika. (...) Tomas susitvarkė su vadinamosiomis žvaigždėmis [geriausiai žaidžiančiais, brangiausiais komandos žaidėjais]. Tai yra labai sunkus aspektas, nes suvaldyti šiuos žmones yra ne juokas. Kadangi rungtynių metu sėdžiu netoli „Žalgirio“ atsarginių suolo, tai sezono pradžioje mačiau, kad dalis krepšininkų buvo nepatenkinti dėl keitimų ir panašiai. Ar tu žvaigždė, ar ne, Tomas į tai nežiūri – jeigu blogai žaidi, tai sėsk ant suolo, – mintimis dalinasi L. Jasikevičius. – Tai yra labai teisinga.

Tikrai stipriai padirbėjo ir visa organizacija, skautai. Visose pozicijose surinkti geri žaidėjai, kai kurie netgi labai geri. Mosesą Wrightą mačiau atstovaujantį Pirėjo „Olympiakos“, tai Kaune jis žaidžia kur kas geriau. Sylvainas Francisco labai gerai žaidžia, Nigelas Williamsas-Gossas turėjo problemų dėl traumų, bet yra tikrai protingas žaidėjas. Labai nustebino Ąžuolas Tubelis – vyrukas puikiai žaidžia. Tomas ir visa vadovybė puikiai sulipdė šį kolektyvą.“

Žinoma, šiame sezone visų akys pirmiausia krypsta į S. Francisco, kuris po paskutinių reguliariojo sezono rungtynių atvirai pareiškė, kad yra vertas MVP apdovanojimo. Vidutiniškai per 27 minutes jis iki šiol pelnė po 16,7 taško, atkovojo po 2,8 kamuolio, atliko po 6,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 19,5 naudingumo balo.

Jam puikiai talkino sezono eigoje įspūdingą sportinę formą pagavęs ir prie T. Masiulio schemų pripratęs M. Wrightas. Aukštaūgis fiksavo 13,2 taško, 6,6 atkovoto kamuolio ir 17,4 naudingumo balo vidurkius.

„Žalgiris“ šį sezoną išvengė ir pralaimėjimų duobių – giliausia siekė 3 nesėkmes iš eilės. Sunkiausia atkarpa turbūt buvo ta, kai komanda penkis kartus iš eilės laimėjo tik kas antras rungtynes ir dėl to negalėjo pagauti geresnio žaidimo ritmo. Visgi sezonas uždarytas solidžiai, nes per paskutines septynerias rungtynes buvo iškovotos net šešios pergalės.

Tuo metu „Fenerbahče“ finišavo su kur kas slogesnėmis nuotaikomis. Sezono pabaigoje fiksuotą net penkių pralaimėjimų seriją leido nutraukti 38-ajame ture iškovota pergalė prieš lygos autsaiderį Vilerbano ASVEL. Visgi tai yra vaizdas, kurį matome tada, kai į vandens stiklinę žiūrime kaip į pusiau tuščią. Ji juk gali būti ir pusiau pilna.

„Fenerbahče“ Eurolygos viršūnėje šiemet puikavosi ne vieną savaitę ir ilgą laiką buvo neįmenama mįslė kone visoms komandoms. Įspūdingiausia sezono atkarpa atrodo štai taip – net 19 pergalių per 21 rungtynes.

Nors laimėjimų būta įspūdingų, pats Šaras šio sezono metu gana dažnai kalbėjo apie sunkumus ir iššūkius, dažniausiai padiktuotus žaidėjų traumų. Pavyzdžiui, vienu metu Stambulo komandoje traumas gydėsi ir Devonas Hallas, ir Chrisas Silva, ir Artūras Žagaras, ir Jilsonas Bango. Dėl traumos vėl nežaidė ir galiausiai su komanda skirtingais keliais pasuko Scottie Wilbekinas, iš rikiuotės taip pat buvo iškritę Nicolo Melli ir Nando De Colo.

L. Jasikevičius pabrėžia, kad būtent šis aspektas stipriai apsunkino sūnaus vadovaujamos komandos pasirodymą reguliariajame sezone.

„Palyginti su Šarūno „Fenerbahče“, tai „Žalgiryje“ traumų buvo kur kas mažiau. „Fenerbahče“ nuolat žaidė be kelių gerų susitraumavusių žaidėjų, o vienu metu žaidė net ir be šešių. Dabar keturi krepšininkai grįžo po traumų, po operacijų, bet čia ne šaškės – čia taip neatsisėsi ir iškart nepažaisi.

Šarūnui šiais metais labai nesisekė su traumomis, dar nepamenu, kad anksčiau kažkur būtų buvę tiek traumų. Ir ne tokių traumų, kad truputį kažką patempė ir panašiai... Čia rimtos traumos, o Turkijos čempionatas yra konkurencingas. Ten gal tik trys komandos yra truputį silpnesnės, o su kitomis visada reikia kautis intensyviai“, – apibendrina L. Jasikevičius.

Taigi, istorinė krepšinio šventė jau visai čia pat. Kas laimės – parodys laikas, o dabar belieka mėgautis T. Masiulio treniruojamo „Žalgirio“ ir Šaro į priekį vedamos „Fenerbahče“ akistata. Ketvirtfinalio serija, kuri tęsis iki trijų pergalių, Stambule startuos balandžio 28 d. (antradienis). Antrosios rungtynės vyks balandžio 30 d. (ketvirtadienis).