Nuomonės

2020.10.11 07:34

Radvilų ekonominė politika Kėdainiuose ir žydai, valdę pusantro šimto įvairių verslų

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, LRT.lt2020.10.11 07:34

Kaip ir daugumoje kitų Europos vietų, žydai Lietuvoje daugiausiai gyveno miestuose ir miesteliuose. Tai lėmė jų ekonominė veikla – dėl įvairių priežasčių jie daugiausiai vertėsi prekyba, amatais ir pinigų skolinimu, dažnai užimdavo tarpininko pozicijas tarp kaimo ir miestelio ar miesto.

Pavyzdžiui, valstiečiai augindavo produkciją, kurią iš jų supirkdavo žydai ir parduodavo turgaus metu ar savo parduotuvėse mieste, o iš miesto valstiečiams atveždavo parduoti amatininkų pagamintos ar kitos produkcijos (pvz. galanterijos dirbinių ar druskos). Didžiojoje rinkoje vykdavo pagrindinis Kėdainių miesto turgus.

Europos valstybių vadovai, miestų savininkai ar valdytojai teikė žydams privilegijas kviesdami kurtis jų valdomose teritorijose ir ten puoselėti savo ekonominę veiklą, iš kurios naudos turėjo ir privilegijų teikėjai. Ne išimtis buvo ir Kėdainiai. 1627 m. miesto savininko Kristupo Radvilos (1585–1640) privilegija kvietė mieste kurtis sąžiningus ir darbščius skirtingų konfesijų žmones. Šis kvietimas ir taip pat draudimas kurtis itin smulkiems prekeiviams, kurie nešė mažiau pajamų miestui, rodo savininkų pragmatiškumą.

Kėdainių ekonominį pakilimą ir gyvenimo šiame mieste savitumus lėmė racionali ir toliaregiška jų savininkų – Radvilų – ekonominė politika. Daugelyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, kaip beje ir visoje Europoje, nekrikščionys žydai negalėjo tapti amatininkų cechų nariais, kas jų amatininkystę krikščionių cecho atžvilgiu darė nelegalia. Ši situacija kūrė konfliktus ir neskatino ekonominės pažangos.

Tuo tarpu, Jonušas Radvila (1612-1655) dar 1652 m. priėmė sprendimą, kad suvienodinant verslo sąlygas žydams ir krikščionims, žydai privalo tapti atitinkamo amato cechų nariais ir laikytis cechuose įprastos amatininkystės tvarkos. Buvo padarytos tik dvi išimtys: žydai buvo atleisti nuo dalyvavimo cecho narių religinėse apeigose, taip pat negalėjo būti teisiami pagal cecho statuto nuostatas.

Pirmiausia Kėdainiuose pritaikytas konfesiškai mišrių amatininkų cechų modelis palaipsniui buvo įdiegtas ir kituose privačiuose Radvilų miestuose.

Augant miestui, augo ir žydų gyventojų skaičius, o XIX a. pabaigoje amatininkų ir prekybininkų žydų skaičius išaugo keleriopai ar net keliasdešimt kartų. Tarpukariu Kėdainių žydai valdė pusantro šimto įvairių verslų. Istorinėje nuotraukoje matoma krautuvių eilė ir jose dirbantys žydai buvo gana įprastas vaizdas daugelio miestelių pagrindinėse aikštėse. „L. Bergelio kolonialių, galanterijos ir tabokos parduotuvės“ iškaba mažai kuo skyrėsi nuo gausybės kitų, kabėjusių visoje Lietuvoje XX a. pradžioje.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt