Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seimo komitete pristatė naujosios Vyriausybės užsienio politikos siekius. Vienas jų – normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija. Anot K. Budrio, progreso yra. Tačiau dalis opozicijos tai aršiai kritikuoja, esą valdantieji taip keliaklupsčiauja prieš komunistinę Kiniją. Valdantieji sako – nuolaidų Kinijai nebus.
Keičiantis Vyriausybėms iki paskutinės akimirkos dėmesio centre – klausimas, ar K. Budrys liks dirbti užsienio reikalų ministru. Čia ir prezidento Gitano Nausėdos atskleista užduotis, turėjusi lemti ministro ateitį.
„Santykių su Kinija normalizavimas, tai yra klausimas dėl tų ambicingų tikslų, dėl kurių buvo sutarta su taivaniečiais, įgyvendinimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
K. Budrys dirbti lieka. O ir normalizuojant santykius su Kinija progreso, kaip pats teigia, yra.
Dėl to – arši dalies opozicijos kritika Seimo komitete. Esą socialdemokratai keliaklupsčiauja prieš komunistinę Kiniją. Programoje numatyta, kad valdantieji sieks normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki diplomatinio lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Tai rodo, kad mes atsiduodame Kinijos valiai padaryti tai ar ne. Jeigu būtų parašyta, kad mes dėsime pastangas, viskas aišku – derybos tarpusavio vyksta. O dabar mes tarsi sakome, kad viskas dabar priklausys nuo Kinijos, nes mes jau pasakėme, kad normalizuosime, bet kad normalizuotume, reikia dviejų partnerių. Tada Kinija sako –vyrai, jūs jau įsirašėt šitą, tada, žiūrėkit, mūsų sąlygos tokios ir tokios“, – komentuoja Seimo konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai paaštrėjo, kai, valdant konservatoriams, buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Santykių atspindys – buvusi Kinijos ambasada Lietuvoje. Dabar ji paties Pekino vadinama laikinojo patikėtinio biuru. Taip pati Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Tačiau šiuo metu net ir to skelbiančios lentelės nebėra.
Tačiau normalizuoti santykius, pasak K. Budrio, reikia dėl ekonominio saugumo.
„Tai, kad mes, kaip Lietuva, neturime tinkamo diplomatinio atstovavimo spręsti mūsų klausimus, yra Lietuvai nepriimtina, netvarkoje, dėl to ir norime pasitaisyti“, – teigia K. Budrys.
Naudą vardija ir kiti socialdemokratai.
„Jeigu būtų akredituotas mūsų diplomatas ar diplomatai Kinijoje, mes matytume tikrą paveikslą ir turbūt turėtume daugiau informacijos, kas ten vyksta. Yra ir konsulinė pagalba – ir vizų išdavimas, ir kiti klausimai“, – kalba Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Tačiau kaina, anot opozicijos, gali būti ir prarastas bendradarbiavimas su Taivanu.
„Kur tie ekonominiai santykiai. Vadinasi, jų neprašome, nes tai prieštarauja Kinijai, kuri kaip tik to ir nenori, o nori, kad mylėtume tik tai motušę Raudoną Pekine“, – ironizuoja Seimo konservatorių frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.
Anot R. Motuzo – Taivaniečių atstovybės neteks atsisakyti.
„Kol kas, aš manau, tokio pavojaus nėra. Šiuo metu diskutuojama su Užsienio reikalų ministerija ir vyksta bendradarbiavimas, rengiamas ekonominio bendradarbiavimo planas. Lietuva <...> nedarys politinių ir kitokių nuolaidų Kinijai“, – tikina R. Motuzas.
Užsienio reikalų ministerija birželį skelbė, kad ekonominės derybos tarp Lietuvos ir Taivano sustabdytos. Esą, laikinai – dėl Vyriausybių kaitos.
Liberalai sako – Lietuvos gali nesuprasti sąjungininkai, o svarbiausia – amerikiečiai.
„Užsienio politika yra tęstinis dalykas, o ne kažkokia mokesčių politika kairioji dešinioji, tai Lietuva, panašu, radikaliai keičia užsienio politiką, vaidintų didžiuosius reformatorius ir kovotų su vadinamuoju Landsbergio palikimu“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Daugiau nei prieš savaitę po pokalbių su Vladimiru Putinu Pekine viešėjo Aliaksandras Lukašenka. Kalbėjosi apie glaudžių santykių tąsą. Būtent naujoji Vyriausybės programa kritikuojama ir dėl esą švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu, lyginant su Ingos Ruginienės kabineto programa. Anksčiau Minsko režimas įvardytas kaip grėsmė.
Dabar Baltarusijos izoliaciją žadama stiprinti, jei Minskas ir toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą ar tęs hibridines atakas.
