Dalyje Europos tęsiantis kaitrai, profesinės sąjungos ragina priimti naujus įstatymus, kurie nustatytų papildomą apsaugą per karščius dirbantiems žmonėms. Kasmet dėl kaitros darbo vietoje miršta apie pustrečio šimto žmonių, tačiau šįmet skaičiai gali būti žymiai didesni. Pasaulio sveikatos organizacija fiksavo daugiau nei tūkstantį mirčių, susijusių su birželio karščiais. Kiti šaltiniai pateikia ir penkiolika kartų didesnius skaičius.
Antonijus prižiūri viešąjį sodą Barselonoje, rytinė saulė jau kaitina. Bet vyras tikina dirbantis ramiai, jam padeda paprasčiausia apyrankė.
„Tai papildoma saugos priemonė. Kai kūno temperatūra pakyla iki pavojingo lygio ir gali ištikti saulės smūgis, apyrankė supypsi. Tada žinai, kad turi stabdyti darbą, išgerti vandens ir pabūti pavėsyje“, – sako sodininkas iš Barselonos Antonio Reina Arroyo.
Tokia apyrankė – tik vienas pavyzdys, kaip šalys, tarp jų ir Ispanija, bando prisitaikyti prie karščių, intensyvėjančių dėl klimato kaitos. Bet kai vasaros kaitra pareikalavo tūkstančių gyvybių, o milijonams Europoje sutrikdė kasdienybę, žemyno profesinės sąjungos reikalauja, kad vyriausybės imtųsi rimtesnių žingsnių.
„Tikslas – apsaugoti žmones, dirbančius ten, kur nėra oro kondicionierių, arba dirbančius fizinį darbą lauke. Būtent šių žmonių kūno temperatūra per karščius kyla greičiausiai, todėl jiems gresia saulės smūgis. Štai kodėl reikia papildomų priemonių“, – kalba Barselonos parkų ir sodų saugos koordinatorius Josepas Llimona Bonfillas.
Profesinės sąjungos siekia, kad būtų nustatytos privalomos darbo vietos temperatūros ribos, pagrįstos vadinamąja drėgnojo termometro temperatūra – ji rodo žmogaus kūno gebėjimą atvėsti.
Siūloma, kad ji svyruotų nuo 30 iki 32,5, atsižvelgiant į darbo intensyvumą. Ją viršijus darbas būtų stabdomas, o taisyklių nesilaikantys darbdaviai būtų baudžiami.
Pagal siūlomą kokybiškos darbo vietos įstatymą darbdaviai taip pat būtų įpareigoti karščiams pritaikyti pastatus ir darbo laiką. O pertraukėlės, per kurias dirbantiesiems lauke būtų galima pabūti pavėsyje, atsigerti ar kitaip atsivėsinti, būtų įteisintos įstatymu.
„Anksčiau darbą pradėdavau aštuntą, bet jau per karšta, todėl dabar pradedame septintą ir baigiame iki penkių. Karšta, tikrai labai karšta. Kartais svaigsta galva, bet kai taip atsitinka – iškart prisėdu pavėsyje“, – komentuoja statybininkas Hamnetas Magassa.
„Kai pajuntame, kad reikia atsivėsinti, – sustojame. Bet ir pati įmonė nustatė, kada reikia atsigaivinti, atsigerti ar aplieti galvas šaltu vandeniu“, – sako telekomunikacijų technikas Juanas Carlosas Rodriguezas.
Nors siūlomas projektas nėra teisinis dokumentas, palaikymo Europos Parlamente jau sulaukė. Dalis politikų pritaria, kad šiuo metu Europos Sąjungoje galiojančios direktyvos nepakankamos ir neatitinka naujos klimato kaitos intensyvinamų stichijų realybės.
„Kas įvyko Ispanijoje 2022-aisiais? Madride užregistruotas pirmas viešai žinomas atvejis, kai dėl saulės smūgio mirė gatvių valytojas, tai tikrai sukrėtė visuomenę, taip pat vyriausybę“, – teigia profesinės sveikatos koordinatorė Carmen Mancheno.
Dėl žmogaus veiksmų sukeltos klimato kaitos temperatūra kyla visame pasaulyje, tačiau Europa šyla dvigubai greičiau. Remiantis Europos profesinių sąjungų instituto tyrimais, šiuo metu darbo vietoje iki 130 milijonų darbuotojų alina karščio sukeltas stresas, o kasmet dėl to susižaloja daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių.
