Nuomonės

2020.09.11 15:01

Algimantas Čekuolis. Pažiūrėkime kapitalizmui į akis

Algimantas Čekuolis, LRT.lt2020.09.11 15:01

Lietuvoje socializmo ilgisi tik apsiblausėliai. Girdėjau dūsaujant: „Tada, jeigu neturėjai, galėjai lauke pavogti.“ Urviniai mūsų protėviai maitinosi iš to, ką sumedžiodavo, ir dvėseliena. Rinko vaisius, gyveno trumpai.

Kai įsigudrino dirbti žemę, atsirado problema. Stipresnieji reikalavo atiduoti dalį surinktų grūdų. Atsirado vergovė, o paskui – baudžiava. Žemė, gamta ir žmogaus darbas kūrė vertę. Marksas su Engelsu ją pavadino „pridėtine verte“. Tai kapitalizmas. Ne visur ir ne iš karto. Tie, kurie vogė pridėtinę vertę, akis išpūtę ir ietimis mosikuodami tvirtino, kad tik taip galima tvarkingai gyventi. Kapitalizmas buvo gyvybingesnis negu bet kuri kita nuosavybės forma. Rusijoje tik dabar pradėjo gerai valgyti ir rengtis

Kapitalizmas, mandagiai sakant, laisvoji rinka ir konkurencija – per labai trumpą laiką buvę maitėdos ir vergai išrado kompiuterius, robotus, gerus vaistus. Jei ko nors neturi, tai tuoj turės. Sukūrė tokį transportą, kuris leidžia apskrieti Žemę kelis kartus. Smetonos laikais nelabai derlingoje Lietuvos žemėje derliai būdavo 20–30 centnerių iš hektaro, ir džiaugėmės. Dabar 50 centnerių iš hektaro. Neturim, kur supilti tiek.

Bet rojaus nesukūrėme. Visai netolimoje praeityje žmonės prakaitavo sėdami saujomis ir pjautuvais kirsdami. Nemanė, kad gali būti kitaip. Reguliariai vykdavo ekonominės krizės. Sovietinamoje Lietuvoje buvo šmaikštaujama, kad krizė Amerikoje ar Anglijoje – tai kaip mūsų didžiausias ekonomikos laimėjimas.

Ne visai taip.

Ne vienas bankininkas ir verslininkas, sugniuždytas nevilties, iššoko per dangoraižio langą. Tūkstančiai šeimų miegojo po tiltais. Tie, kurie bandė pakelti varguolius į kovą, visi iki vieno pralaimėjo. Dėl labai paprastos priežasties: varguolių užtarėjai matė, kaip galima sugriauti kapitalizmą, tą darė entuziastingai, giedodami puikias dainas ir giesmes, bet neturėjo supratimo, ką daryti toliau. Rusijoje 1918-ųjų kovą Leninas Steigiamąjį susirinkimą, kuris planavo sukurti demokratišką laisvo verslo šalį, įsakė išvaikyti, nes bolševikai ten teturėjo 14 proc. balsų. Kitų partijų deputatus, Lenino įsakymu, bolševikai gaudė ir šaudė.

Paaiškėjo, kad utopinė valstybė – tai drebučių gniužulas. Tuoj pat atsiranda diktatorius gelbėtojas, kartais mažaraštis kaip Stalinas ar Mao. Izraelyje komunos – kibucai – buvo kuriamos savanoriškai, su brolišku entuziazmu. Dabar paskutinieji kibucai virto kompanijomis arba kooperatyvais.

Miltonas Friedmanas, kapitalizmo apaštalas, matė, kas darosi su socializmu, ir atvirai skelbė: „Vienintelė verslo atsakomybė – prieš visuomenę, kitos atsakomybės jis neturi, tai pelno maksimalizacija – akcijų kurso augimas ir dividendai.“ Darbuotojų ir valstybės interesai, įtaka aplinkai jam buvo antraeilis dalykas.

Tai receptas anarchijai, krizėms ir karams. Didžiąją pasaulinę krizę, kuri prasidėjo 1929 m., Rooseveltas nutraukė tik todėl, kad, apmulkinęs savo piliečius ir Atstovų rūmus, įtraukė Ameriką į karą. Tiesa, Lietuvai tai buvo laimė nelaimėje.

Kapitalizmas kūrė gėrybes, kurios dar mūsų tėvams būtų atrodžiusios kaip stebuklas. Net religijoms atsirado laisvės.

Vieno nesupranta kapitalizmo vėliavnešiai. Žmogui neužtenka ir niekada neužteks būti tik sočiam ir šilumos. Gerovė mums yra lygybė. Skamba paikai, bet taip yra. Žmonės pradeda jausti, kad, jeigu tai, ką sukūrė mūsų visų genijus, būtų paskirstyta sąžiningai visiems, žemėje būtų išsvajotas rojus. Per daug drąsu šito norėti? Ne. Jau laikas to norėti. Gerovės klodas nebūtinai turi būti visiškai vienodas. Grūdai nevienodai išauga toje pačioje dirvoje ir tų pačių debesų palaistyti. Gerovės klodai kartais gali būti 150 kartų storesni.

Bet 150 tūkst. kartų – negalima! Reikia turėti saiką ir palikti stimulus. Kiekviena šeima, bent pradžioje, Europoje turi turėti 5–8 kambarių būstą su sodu, transporto priemone, kuri tada bus sukurta, gauti puikias medicinos paslaugas, vaistus, grožį bei ilgaamžiškumą skatinančius preparatus. Ir tiek meno, kiek menininkų norės būti. Iš Europos plėsis į Aziją, Afriką. Pasiekti tokį lygi net ir dabar nesunku, nes vienas darbininkas dabar pagamina 32-iem žmonėms. Aukštos kvalifikacijos vyras arba moteris – 500-ams. Viena šviesi galva – milijonams. Bet pridėtinė vertė, draugiškai tapnojant per petį, atimama.

Finansinių imperijų savininkai turi gerai mokėti savo darbuotojams. Reikalinga jų ištikimybė. Filialų vadovai gauna po 20 000–50 000 dolerių per mėnesį. Arba daugiau. Apie savininkų įplaukas nekalbama. Neseniai į jų sąskaitas buvo pervedama vidutiniškai 30 kartų daugiau negu jų aukščiausio rango darbuotojams. Dabar 300 kartų daugiau. Pamėginkite suskaičiuoti. Pamatysite, kiek jiems išeina per mėnesį. Ieško sau pražūties kaip pasiutę. Mokosi vienas iš kito, o ne iš praeities.

Nepavydėkime jiems. Dideli pinigai – irgi didelė našta. Vilos Floridoje, Bahamose, Pietų Prancūzijoje, poros aukštų būstai Manhatano dangoraižyje Niujorke, 20 lėktuvų, 50 automobilių, savos ligonines su puikiais specialistais.

Į gamybą jie kišasi nedaug.

Savo pelną daugiausia deda į bankus, kurie nesireklamuoja, bet moka dideles palūkanas. Taip ištraukiamos lėšos iš nacionalinės apyvartos. Tokių multimilijardierių JAV yra keliolika tūkstančių. Yra ir kai kuriose arabų šalyse, jau net ir Kinijoje. Milijardieriai kaip Sosnovskio barštis.

Tokia siaubinga nelygybė – liga. Sprogimo neišvengsime. Nes Amerikos jaunimas nematė ne tik Antrojo pasaulinio, bet ir Vietnamo karo.

Akivaizdu, kad gamybinius žmonių santykius reikia keisti. Bėda yra ta, kad praeitis mums nepaliko jokio pavyzdžio.

2019-ųjų pabaigoje Amerika jau turėjo išeitį savo rankose. Kandidatu į prezidentus buvo siūlomas Bernie Sandersas. Jis teigė, kad, kol žmogaus nuosavybė nepasieks 50 mln. dolerių, mokesčių jis turės mokėti tik 2 proc. Toliau – kuo daugiau verslas uždirbs, tuo didesnį procentą mokesčių mokės. Iki 90 proc. viskas legalu, be revoliucijos ir be kraujo praliejimo.

Tačiau Sandersas netaps prezidentu, net nebuvo išrinktas kandidatu. Per plauką. Demokratai nusigando, nors suprato, kad tas pasiūlymas labai geras. Po 4-erių metų Sandersui bus 87-eri, jau netinka į prezidentus. Amerikoje dabar net ketvirtadalis verslininkų pareiškė, kad ekonominius santykius reikia reformuoti. Skandinavijos šalyse, iš dalies Vokietijoje, panašūs pertvarkymai jau padaryti. Amerikoje susikūrė „Apskritas verslo stalas“ – kelių šimtų stambių įmonių vadovų grupė. Per visą „New York Times“ puslapį jie atspausdino kreipimąsi, kad ekonomiką būtina sutvarkyti taip, kad ji tarnautų visiems amerikiečiams.

Pagrindinis korporacijų uždavinys turi būti toks verslas, kuris duoda naudos darbuotojams, klientams ir vietos gyventojams, o ne akcijų savininkams. „Apskritojo stalo steigėjai“ jungia verslą, kuris per metus sukuria 7 mlrd. įplaukų. Jame dirba 15 mln. žmonių. Kreipimąsi pasirašė Timas Cookas („Apple“), Jeffas Bezosas („Amazone“), Jamie Dimonas („JP Morgan Chase“) ir panašūs. Markas Zuckerbergas, jaunas milijardierius, „Facebook“ sumanytojas ir vadovas pareiškė: „Niekas neturi teisės turėti tiek daug pinigų.“

Bet ar pavyks šviesiems Amerikos protams pasidaryti sau apendicito operaciją be narkozės?

Taip pat skaitykite

Populiariausi