Remiantis Bulgarijoje atliktu didelio masto tyrimu, onkologiniai pacientai, kuriems buvo skirta iRNR (angl. mRNA) tipo vakcina nuo COVID-19, pasižymi žymiai aukštesniais ilgalaikio išgyvenamumo rodikliais nei nevakcinuotieji; šis tyrimas pateikia bene išsamiausius duomenis apie onkologinių pacientų būklę po COVID-19, skelbia „Euractiv“.
Atliekant tyrimą stebėta beveik 1800 pacientų, sergančių kietųjų organų vėžiu (plaučių, krūties, prostatos, moteriškų lytinių organų, virškinamojo trakto, šlapinimosi sistemos ir kt.), kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19 ir išgyveno ūminę infekcijos fazę. Ši pacientų grupė buvo stebima penkerius metus, taigi tai yra ilgiausias tokio pobūdžio stebėjimo tyrimas.
Bulgarijoje pandemijos metu buvo užfiksuotas itin žemas skiepijimosi lygis – vos apie 30 proc. (mažiausias Europoje) – todėl mokslininkai turėjo galimybę tirti labai aiškias kontrolines grupes. Šalyje taip pat užregistruotas vienas didžiausių mirtingumo nuo COVID-19 rodiklių pasaulyje – pagal mirčių skaičių vienam gyventojui Bulgarija užėmė antrąją vietą po Peru. Pasak infekcinių ligų specialisto, docento Trifono Valkovo, šios aplinkybės suteikė retą galimybę atlikti analizę.
„Paaiškėjo, kad vakcinos nuo COVID-19 yra galinga priemonė, leidžianti daugeliui žmonių daug lengviau įveikti infekciją, dažnai patiriant tik minimalius simptomus. Jos neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau gerokai palengvina ligos eigą. Įvertinus šias aplinkybes, kilo klausimas dėl ilgalaikio poveikio labiausiai pažeidžiamoms pacientų grupėms“, – leidiniui „Euractiv“ sakė T. Valkovas.
Vakarų Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje vykdytuose didelės apimties tyrimuose buvo analizuojami panašūs rodikliai, tačiau paprastai šie tyrimai buvo atliekami populiacijose, kurių skiepijimo aprėptis buvo didelė, ypač pažeidžiamose grupėse.
„Mūsų atliktas tyrimas beprecedentis, – teigė tyrime dalyvavusi virusologijos profesorė Radka Argirova. – Nėra buvę panašaus tyrimo, kuriame penkerius metus būtų stebėta pacientų būklė ir atlikta tokia išsami onkologinių pacientų gydymo būdų, navikų lokalizacijos bei išgyvenamumo analizė.“
Su iRNR vakcinomis siejami geresni išgyvenamumo rodikliai
Tyrimo rezultatai rodo, kad iRNR vakcinomis skiepyti onkologiniai pacientai išgyvena žymiai ilgiau nei neskiepyti asmenys ir tie, kuriems buvo skirtos vektorių pagrindu sukurtos vakcinos. Išgyvenamumo pranašumas išlieka kelerius metus, net ir įvertinus amžių, lytį bei vėžio tipą.
„Mūsų tyrimas apima chemoterapiją, imunoterapiją ir taikinių terapiją. Visose mūsų tirtose navikų lokalizacijose skiepytiems pacientams stebėtas didžiausias ir nuosekliausias teigiamas poveikis, net ir tais atvejais, kai statistinė reikšmė ne visada buvo pasiekta. Tendencija yra aiški“, – sakė R. Argirova.
Poveikis buvo ryškiausias pacientams, kurie serga plaučių vėžiu ir kuriems taikoma šiuolaikinė imunoterapija.
Hipotezė: imuninės sistemos reaktyvacija naviko mikroaplinkoje
Mokslininkai kelia hipotezę, kad iRNR vakcinos gali daryti įtaką naviko mikroaplinkai – sudėtingam ląstelių tinklui, kuris slopina imuninį atsaką ir sudaro sąlygas navikui išlikti.
„Imuninė sistema dažnai sugeba atpažinti ir sunaikinti naviko ląsteles. Tačiau naviko mikroaplinkoje imuninės sistemos ląstelės yra slopinamos ir negali atlikti savo funkcijos, todėl navikas gali toliau plisti“, – paaiškino T. Valkovas.
Ankstesni tyrimai leido manyti, kad skiepijimas nuo COVID-19 gali suintensyvinti imuninių ląstelių įsiskverbimą į šią mikroaplinką ir galbūt net grąžinti imuninei sistemai naviko progresavimo kontrolę.
„Nesitikėjome, kad rezultatai bus tokie įspūdingi, – sakė T. Valkovas. – Pastebėjome, kad iRNR vakcinomis skiepytų pacientų išgyvenamumo rodikliai buvo kelis kartus geresni, palyginti su neskiepytais pacientais, sergančiais tomis pačiomis piktybinėmis vėžio formomis.“
Tyrimas čia.
