Širdies permušimai gali pasireikšti ir žmonėms, neturintiems širdies ligų, teigia kardiologė. Pasak jos, širdies ritmo sutrikimų priežastys gali būti įvairios – nuo širdies ligų ir gyvenimo būdo veiksnių iki psichologinio streso. Siekiant mažinti širdies ritmo sutrikimų riziką, svarbu rūpintis psichine sveikata, riboti alkoholio vartojimą ir palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
Gydytoja kardiologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Sigita Glaveckaitė LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi“ teigia, kad širdies plakimo arba, kitaip tariant, širdies permušimų pojūtis yra vienas dažniausių kardiologinių simptomų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus. Vis dėlto, pasak jos, pacientai šį pojūtį apibūdina skirtingai.
„Tai gana subjektyvus pojūtis. Vieni jį apibrėžia kaip jaučiamą normalaus dažnio ar dažną širdies plakimą, plakimą gerklėje, pulsavimą smilkiniuose, neritmišką širdies plakimą, kai širdis plaka, lyg trumpam sustoja arba persiverčia, kiti kaip širdies virpėjimą ar plazdėjimą. Taigi, šis terminas gana platus, o po juo slepiasi įvairūs ritmo sutrikimai, kuriuos mes, kardiologai, vėliau ir įvardijame“, – aiškina S. Glaveckaitė.
Jos teigimu, žmogus gali patirti įvairių širdies ritmo sutrikimų. Kai kurie jų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas ar vadinamieji širdies permušimai, neretai pasireiškia kartu, todėl tikslią diagnozę gali nustatyti tik kardiologai, įvertinę paciento simptomus.
„Jeigu pacientui netvarkingai, neritmiškai plaka širdis, atsiranda krūtinės virpėjimo pojūtis, tai dažnai būna prieširdžių virpėjimas. O jeigu pacientas pasakoja, kad širdis plaka, tada persiverčia, trumpam sustoja ir vėl ritmingai plaka, tai dažniausiai yra permušimai. Rinkdami anamnezę mes jau galime turėti daug informacijos, koks tai ritmo sutrikimas“, – sako kardiologė.
Anot gydytojos, širdies permušimai dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, kai palaikomas mažas fizinis aktyvumas.
„Žmogus geriau jaučia širdies permušimą, kai guli lovoje arba sėdi ir žiūri televizorių. Kai nėra fizinio krūvio ir pulsas retesnis, tas persivertimas geriau jaučiamas. Kai mes esame fiziškai aktyvūs, natūraliai fiziologiškai ritmas dažnėja ir tada tų permušimų nelabai ir jaučiame, nors jų gali būti“, – teigia S. Glaveckaitė.
Ji pažymi, kad permušimus gali jausti net 40–80 proc. žmonių, neturinčių širdies problemų ir nesergančių širdies ligomis.
„Pavieniai ir reti širdies permušimai yra fiziologinė normos riba, jeigu paciento širdis yra sveika, t. y. mes struktūriškai atliekame ultragarsinį širdies tyrimą ir matome, kad ten nėra jokių pokyčių. O normos kaip ir neturime, nes viskas priklauso nuo to, kokioje širdyje yra tie permušimai ir kokie jie. Bet jeigu per parą užfiksuojame iki 100 pavienių permušimų, to tikrai dažniausiai nelaikome patologija“, – pabrėžia specialistė.
Pasak jos, širdies permušimų priežasčių gali būti įvairių. Skaičiuojama, kad apie 43 proc. ritmo sutrikimo pojūčių lemia širdies ligos, 31 proc. atvejų siejami su psichologinėmis ar psichiatrinėmis problemomis, 10 proc. – su anemija, suintensyvėjusia skydliaukės veikla, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, o 16 proc. atvejų tiksli priežastis taip ir nenustatoma. Tiesa, vis dažniau nustatomos ir paveldimos širdies aritmijos.
„Net trečdalis širdies ritmo sutrikimų yra dėl psichiatrinių ar psichologinių problemų. Jeigu mes esame pervargę, nevartojame pakankamai skysčių, kalio ir magnio koncentracija nėra aukšta ir atsiranda permušimų, mes į juos daug jautriau reaguojame. Nervų sistema ir tai, kaip mes gyvename – ar nėra jokių žalingų įpročių, ar išsimiegame, ar pakankamai pailsime ir vartojame vandens, ar palaikomas fizinis krūvis, yra labai svarbu“, – aiškina S. Glaveckaitė.
Ji akcentuoja, kad širdies ritmo sutrikimus gali lemti ir per didelis vyriškų hormonų – androgenų – vartojimas, elektrolitų disbalansas, taip pat pastebimos tam tikros netiesioginės sąsajos su mikrobiota bei virškinamuoju traktu.
Kardiologės teigimu, siekiant palaikyti optimalų širdies ritmą, rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – bent po 30 minučių penkis kartus per savaitę.
„Galima derinti ir su didesnio intensyvumo fiziniu aktyvumu. Jis yra naudingas. Niekas neįrodė, kad jis didina ritmo sutrikimų, kokie jie bebūtų, riziką. Aišku, jeigu pacientas serga širdies nepakankamumu, vožtuvų ligomis, mes jau turime atskiras rekomendacijas“, – sako S. Glaveckaitė.
Vis dėlto, anot jos, itin intensyvus, normos ribas peržengiantis fizinis krūvis būdingas, pavyzdžiui, triatlonų ar maratonų dalyviams, giliai nardantiems sportininkams.
„Yra įrodyta, kad tokiems sportininkams dažniau būna prieširdžių virpėjimas. Bet įprastinis rekomenduojamas fizinis krūvis yra naudingas“, – pabrėžia kardiologė.
Gydytoja taip pat pataria sportuoti tik pradėjusiems žmones nepersistengti ir pamažu pratinti širdį prie fizinio krūvio.
„Klinikinėje praktikoje stebime, kad vis daugiau jaunų 20–30 metų asmenų, dirbančių sėdimą darbą biuruose ir mažai judantys, staiga nusprendžia sportuoti. Nueina į sporto klubą, užsideda maksimalų krūvį ir tuo fizinis aktyvumas netrukus baigiasi. Fizinio aktyvumo metu širdis ima plakti stipriau, nes ji nėra treniruota. Tai fiziologiškai normalu. O pradedant nuo mažesnių apkrovų bei tęsiant tą krūvį, širdis adaptuojasi ir jos susitraukimų dažnis mažėja“, – aiškina S. Glaveckaitė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
