„Po Kristaus kryžiaus niekas negali niekinti savęs ir būti prastos nuomonės apie savo gyvenimą. Niekas ir niekada! Kad ir ką būtų padaręs. Nes kiekvieno iš mūsų vardas yra uždėtas ant Kristaus pečių. Jis mus neša! Verta imti ant savęs Dievo vardą, nes jis pasiėmė mūsų vardus, apimdamas taip pat ir mumyse esantį blogį.“ (Bendroji audiencija, 2018 08 22; Popiežius Pranciškus).
Taip pat skaitykite
Mintys Jėzaus Krikšto sekmadieniui
Dievas nebijo buvimo žmogumi patirties – ateidamas ir tapdamas vienu iš mūsų Jis pašventina visas mūsų patirtis.
Su Dievu mūsų sunkumai yra ne prakeikimo, bet gyvenimo vietos – per Jo Sūnų viskas mumyse tampa gyvenimu.
Priimdamas Jono Krikštą Jordano vandenyje, Jėzus nebijo žmogiškojo pažeminimo, Jo Meilė žmogui didesnė nei bet koks noro būti tobulam įvaizdis. Jis neieško įvertinimo, garbės, mūsų tobulumo – Jis viską daro, kad surastų žmogaus širdį. Tai Jis parodys, laisva valia eidamas ant kryžiaus ir sutikdamas pasilikti su mumis ne tik tokiose vietose, kur Jam esame patogūs, tačiau ypač ten, iš kur norime pabėgti.
Per Kristaus gimimą žmogaus kūne Dievas parodo savo Meilės veidą ir savo širdį Kristaus asmenyje. Kiekvienas tampame Dievo vaiku, o tie, kurie Jį priima į savo kasdienybę, įgauna galią gyventi amžinai.
Su Jėzaus Kristaus Krikštu Jordano vandenyje prasideda Jo viešoji veikla, kurios pagrindinis tikslas – surasti žmogaus širdį ir padovanoti Jam Gyvenimo pilnatvę.
Amen.
