„Labai gaila, kad įtraukti mes buvome į šitą melagingą informacinį srautą, bet jis baigiasi ir mes su bendruomene ką tik kalbėjome, kad dirbame toliau“, – žiniasklaidos atstovams trečiadienį teigė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis.
Į LČF pusę šiemet skriejo priekaištai iš Aleksandros Golovkinos-Dolinskės, Medos Variakojytės ir Lilijos Vanagienės, o tamsų šešėlį metė ir pradėti tyrimai dėl pažeistų sportininkės teisių bei galimų finansinių pažeidimų. Visgi konkurencijos nesulaukęs V. Jasutis praktiškai vienbalsiai buvo perrinktas į prezidento poziciją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vytautas Jasutis buvo perrinktas Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentu, nors neseniai jam buvo pareikšta kritika dėl sportininkų teisių pažeidimų ir galimų finansinių nusižengimų.
- Dėl Lietuvos sporto įstatymo ir administracinės bylos, kurioje Vytautas Jasutis buvo išteisintas, LČF laikinai vadovavo Julija Mackevič.
- Kilus aistroms dėl Jogailės Aglinskytės delegavimo į Europos čempionatą, LČF paaiškino, kad tai buvo valdybos sprendimas, atsižvelgiant į sportininkų fizinę būklę ir taktinius sumetimus.
- Pirmoji Vytauto Jasučio kadencija tęsėsi nuo 2022 iki 2026 metų, o nauja – iki 2030 m. žiemos olimpinių žaidynių.
- 2009–2022 metais LČF vadovavo Lilija Vanagienė.
Gegužės 13 dieną vyko LČF prezidento rinkimai, kuriuose posto siekė vienintelis V. Jasutis. Už pastarąjį balsavo septyni federacijos nariai, o vienas susilaikė.
Pirmą kartą V. Jasutis į prezidento pareigas buvo išrinktas 2022 metų gruodį. Tiesa, pastaruoju metu, remiantis Registrų centro ir LČF puslapio duomenimis, vadovės pareigas laikinai ėjo Julija Mackevič.
„Antroji ne iš eilės kadencija šiandien prasidėjo. Buvo J. Mackevič tapusi prezidente, bet tai lemia Lietuvos sporto įstatymas. Net jei esi baustas administracine tvarka, tu negali būti valdymo organuose, nes tuomet federacija negauna finansavimo.
Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuris mane pilnai išteisino pseudonelegalaus įdarbinimo byloje, buvo likę porą savaičių, todėl reikėjo pakeisti pareigas. Mūsų bendruomenė sutiko, kad tokia rokiruotė įvyktų“, – susidariusią situaciją paaiškino V. Jasutis.
Primename, jog šių metų vasarį LAT nusprendė, kad V. Jasutis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Kaune.
Administracinę bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad V. Jasučio veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
LAT konstatavo, kad šioje byloje Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu vedėjų (pranešėjų) vykdyta veikla neatitiko darbo sutarties požymių, nes šie asmenys atliko iš anksto apibrėžtą užduotį tik čempionato metu, o ne tęstinio pobūdžio darbo funkciją, taip pat veikė savarankiškai, nesant pavaldumo ir kontrolės, todėl tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, šių santykių pagrindu šalys ir tarėsi veikti dar iki čempionato.
Taip pat skaitykite
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo aistros dėl Europos čempionato, o kritikos dabartinei vadovybei išsakė buvusi prezidentė L. Vanagienė. Svarstyta, kodėl į Senojo žemyno pirmenybes sausį buvo deleguota Jogailė Aglinskytė, o ne Lietuvos čempionate triumfavusi ir vėliau į žiemos olimpines žaidynes vykusi M. Variakojytė.
Taip pat skaitykite
Dėl minėto sprendimo tyrimą atliko ir sportininkų atstovė Laura Montvilaitė, kurios oficialiame pranešime buvo rašoma, jog „LČF pažeidė vienos iš Lietuvos sportininkių teises, nedeleguodama jos į 2026 m. Europos čempionatą. Nustatyta, kad pažeidimą lėmė atrankos taisyklių nesilaikymas ir sprendimo įforminimas nebuvo tinkamas.“
Taip pat skaitykite
„Meda išvažiavo į olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatą. Manau, kad ne federacijos vadovui dabar sakyti, ar tai buvo klaida, ar ne. Tai buvo valdybos sprendimas. Aš tam sprendimui tikrai pritariu, ką ir parodė laikas, kad yra pakankamai sudėtinga atstovėti ir Europos čempionate, ir olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionate. Pasaulio čempionate jau buvo ir formos kritimas.
Jos sezonas buvo be galo sunkus, mes pirmą kartą patekome į olimpines žaidynes ir tam reikėjo atskiro plano, kas ir buvo įgyvendinta bei sutarta su treneriais. Buvo pilnas finansavimas. Atsakingai pareiškiu, kad tiek Meda, tiek Aleksandra gavo finansavimą. Meda pilna apimtimi, daugiau nei 15 tūkst. eurų. Meda yra labai talentinga, jai viskas priešaky ir federacija darys viską, kad šita čiuožėja galėtų sėkmingai atstovauti mūsų šaliai“, – atsaką į keliamus klausimus pateikė V. Jasutis.
LČF prezidentui pritarė ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje dalyvavusi trenerių tarybos narė bei dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“ direktorė ir trenerė Edita Dvarionienė.
„Sprendimus dėl sportininkų išleidimo į tam tikras varžybas mes patys priimame. Galime priimti atsakomybę sau ir nemanome, kad tai buvo blogas sprendimas. Turime daug patirties trenerio darbe ir pati esu dalyvavusi Europos bei pasaulio čempionatuose.
Žinau, kokia tai našta, todėl sąmoningai skirstėme sportininkus į tam tikras varžybas. Tai ir taktiniai momentai, kai dauguma sporto šakų naudoja tam tikrus modelius dėl to, kad išlaikytų sportininko fizinę būklę. Be to, yra stebima, kada vienas ar kitas sportininkas gali užimti geresnę vietą.
Kažkur gal ir sportininkai klaidų padarė, bet mes neturėjome kito pasirinkimo ir galiu prisiimti atsakomybę dėl sprendimų, nes esu trenerių tarybos narė ir dalyvavau sprendimų priėmime. Tarėmės su kitų federacijų atstovais ir supratome, kad mūsų sportininkės nėra tokio aukšto lygio, kad galėtų dalyvauti per visus turnyrus. Gerbiame sportininkių rezultatus ir norime, kad jos toliau sportuotų ir nenusiviltų“, – sakė E. Dvarionienė.
Iki V. Jasučio eros LČF ilgus metus vadovavo L. Vanagienė. Nauja V. Jasučio kadencija tęsis artimiausią olimpinį ciklą – iki 2030 metų žiemos olimpinių žaidynių, kurios vasario 1–17 dienomis vyks Prancūzijos Alpėse.
„Tęsime pradėtus darbus, o projektai, kurie džiugino Vilnių, Kauną, visą Lietuvą, kartosis. Mes esame lietuviai ir norime kelti čiuožimą čia, pas save. Daug turime talentingų vaikų, bet neturime arenos.
Turime Kaune nuostabią arena, bet situacija sudėtinga, nes jos federacija nevaldo. Ji priklauso sporto klubui, savivaldybei. Mes norime turėti Vilniuje areną, nes čia tūkstančiai vaikų čiuožia. Planas per porą metų turėti areną, akademiją ir ledo projektus, kuriuose vėl dalyvaus užsienio žvaigždės.
Nuveikti darbai gerai, taškas padėtas, bet dar labai daug laukia. Nežinau, ar čia džiaugtis, ar liūdėti dėl šito sprendimo mane išrinkti prezidentu“, – kalbėjo V. Jasutis.
