Nuomonės

2019.12.28 18:03

Kunigas Benas Lyris. Šventosios šeimos sekmadienis

Brangieji, šį sekmadienį švenčiame jau Šventosios šeimos sekmadienį. Praėjus Kalėdų iškilmei, Bažnyčios liturgija mūsų širdis ir akis kreipia į dieviškąją šeimą, į kūdikėlį Jėzų, Dievo motiną Mariją, taip pat šventąjį Juozapą.

Šiandien prakartėlės stebuklas, kuriame gimsta Dievas, yra stebuklas ir mums kiekvieną dieną kasdienybėje neštis šiuos šventuosius į savo gyvenimą kaip ženklą, kad Dievas visada gali gimti mūsų paprastuose dalykuose. Švento Juozapo ir mergelės Marijos šeimos paveikslas liudija, kad eidami vienas šalia kito ir matydami vieni kitus, mes galime sukurti stebuklą.

Šis sekmadienis ypatingai primena man advento metą. Teko lankyti ligonius, patarnauti jiems ligoninėse, namuose. Atminty įstrigo vienas įvykis, kuomet aplankiau vieną iš Kauno klinikų skyrių. Skyriaus vadovas pakvietė pasikalbėti su jo komanda, gydytojais, slaugytojais ir kitu personalu. Aš kaip kunigas išgyvenu patirtį, kad tai, ką perduodu, paveikia žmogų tą akimirką, tačiau tądien klinikose pajutau kitaip. Jau atsisveikinat ir palinkint visiems gerų švenčių, priėjo vienas gydytojas ir iš chalato kišenės išsitraukė prieš metus mano dovanotą prakartėlės paveikslėlį. Jis apsidžiaugė šiemet gavęs naują, jau kitokį paveikslėlį, kuris kartu su senuoju bus jo darbinio rūbo kišenėje ir padės jam tuomet, kuomet reikės dieviškosios išminties sunkiausiomis darbo akimirkomis.

Švento Juozapo ir mergelės Marijos šeimos paveikslas liudija, kad eidami vienas šalia kito ir matydami vieni kitus, mes galime sukurti stebuklą.

Brangieji, švenčiame ypatingą Kalėdų metą. Dievas gimė, kaip mažas vaikas tam, kad ateitų į mūsų kasdienybę, kad augtų kartu su mumis, kad gebėtume juo pasitikėti kiekvieną dieną, kad gebėtume nueiti į situacijas ir kitų žmonių gyvenimus, kurie ne visada yra malonūs, suprantami ir aiškūs. Šiame kasdienybės patirties stebukle linkiu visada ieškoti ir semtis jėgų iš dieviškosios prakartėlės – švento Juozapo užtarimo ir globos. Taip pat iš mergelės Marijos pasitikėjimo ir angelui pasakymo „taip“, nors jai ne viskas buvo atskleista ir žinoma, bei iš Dievo gebėjimo nueiti žmogaus gyvenimą, net tada, kada jis ne visada bus priimtas ir įvertintas.

Linkiu, kad mes, kaip Kristus, gebėtume ateiti ten ir į tas vietas, ir nešti gyvenimą, kur ne visada būsime priimti ir suprasti. Tegul mus stiprina šventosios šeimos užtarimas, globa, pavyzdys savo gyvenime ieškoti Dievo artumo ir tą artumą dovanoti vieni kitiems.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai nusišypsai broliui ir ištiesi jam ranką.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai nutyli, kad išklausytum kitą.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai nesutinki su neteisybe atstumtųjų atžvilgiu.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai įkvepi viltį tiems, kurie yra ją praradę dėl savo materialinio ar dvasinio skurdo.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai nuolankiai pripažįsti savo ribotumą ir silpnumą.

Kalėdos yra kiekvieną kartą, kai leidi Jėzui gimti Tavyje, kad galėtum Jį dovanoti kitiems.

(Motina Teresė )

Parengė Vismantas Žuklevičius